Trečiadienį Vokietija pristatė naują klimato veiksmų planą, kuriuo siekiama reikšmingai sumažinti taršą artimiausiais metais. Vis dėlto ekologinės organizacijos netruko jo sukritikuoti kaip nepakankamo ir pranešė svarstančios teisinius veiksmus.
Politikos gaires Berlyne pristatė aplinkos ministras Carstenas Schneideris. Plane numatytos naujos subsidijos elektromobiliams bei papildoma parama vėjo energetikos sektoriui.
Didžiausia Europos ekonomika yra įsipareigojusi teisiškai privalomai iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 65 proc., palyginti su 1990 metų lygiu, o iki 2045 metų pasiekti klimatui neutralios valstybės statusą.
Tačiau ekspertų prognozės rodo, kad Vokietija, ilgą laiką laikyta žaliosios energetikos lydere, nuo šių tikslų vis dar atsilieka. C. Schneideris pripažino, kad 2030 metų tikslui pasiekti reikės „milžiniškų pastangų“, tačiau teigė tikintis, jog šalis dar gali įsipareigojimus įgyvendinti.
„Greenpeace“ planą įvertino kaip nepakankamą, pabrėždamas, kad jis pernelyg remiasi „optimistinėmis“ prielaidomis. Žaliųjų partijos parlamentarė Katharina Dröge jį pavadino „šiurkščiai klaidinančiu“.
Anot K. Dröge, valdžia iki šiol esą vadovavosi „norų mąstymu“ ir išlaikė priklausomybę nuo naftos bei dujų, o tai, jos teigimu, tampa ypač pavojinga sparčiai kylant iškastinio kuro kainoms.
Plane numatyta per artimiausius ketverius metus klimato priemonėms papildomai skirti 8 mlrd. eurų. Pasak C. Schneiderio, dalis lėšų būtų skiriama sunkiajai pramonei, kad ši mažintų „priklausomybę nuo brangaus ir nenuspėjamo naftos ir dujų importo“.
Vyriausybė tikisi, kad naujos priemonės iki 2030 metų leistų sumažinti emisijas daugiau nei 25 mln. tonų CO₂ – tai turėtų užtikrinti parama mažataršėms technologijoms ir programos, skatinančios statyti bei renovuoti energetiškai efektyvesnius pastatus.
Tarp planuojamų veiksmų – papildomų 2000 vėjo turbinų statyba ir nauja, nuo pajamų priklausanti subsidijų schema namų ūkiams, perkantiems elektromobilius. Programą planuojama taikyti maždaug 800 tūkst. transporto priemonių.
Vis dėlto konservatorių kanclerio Friedricho Merzo vadovaujama vyriausybė kai kuriose srityse siekia švelninti klimato politiką, argumentuodama poreikiu skatinti ekonomikos augimą didžiausioje ES ekonomikoje, kuri pastaraisiais metais susiduria su stagnacija.
F. Merzas remia ES automobiliams taikomų emisijų normų sušvelninimą, o jo energetikos ministrė Katherina Reiche, pasak pranešimų, siekia pristabdyti saulės energetikos plėtrą ir kartu skatina naujų dujinių elektrinių statybas.
Emisijų mažinimo tempas Vokietijoje sulėtėjo – 2025 metais CO₂ emisijos, lyginant su ankstesniais metais, sumažėjo tik 0,9 mln. tonų. Kad 2030 metų tikslas būtų pasiektas, emisijos vidutiniškai turėtų mažėti po 42 mln. tonų kasmet.
