LED technologija ilgą laiką buvo laikoma moderniausiu namų apšvietimo sprendimu, tačiau pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio sulaukia OLED. Tai organinių šviesos diodų technologija, kuri iš pradžių iš laboratorijų persikėlė į ekranus, o dabar vis drąsiau žengia ir į interjerų apšvietimą.
OLED technologijos kelias į apšvietimą
Dar 1950 metais prancūzas André Bernanose kartu su Nansi universiteto mokslininkais pastebėjo, kad organinė medžiaga, veikiama aukštos įtampos, gali skleisti šviesą. Vėliau panašus reiškinys buvo fiksuotas ir tiriant kitus organinius junginius, kurie, veikiami elektrinio lauko, švytėjo žalsvais atspalviais.
1987 metais mokslininkai Ching Tang ir Steven Van Slyke sukūrė pirmąjį modernų OLED ekraną. Technologijos vystymas nesustojo: 1989 metais Kembridžo universiteto „Cavendish“ laboratorijoje, profesoriaus Richard Friendo vadovaujama tyrėjų grupė (tarp jų – Jeremy Burroughes) aprašė organines elektroliuminescencines diodes (OLED), pagamintas iš laidžių polimerų.
Vėliau OLED pradėta taikyti ekranų gamyboje: vienu iš pirmųjų įrenginių, naudojusių OLED, laikomas „Sony“ delninis kompiuteris. Šiandien OLED daugeliui pirmiausia siejasi su pažangiais televizorių ekranais, tačiau technologija pritaikoma ir apšvietimui – kuriamos lempos bei šviečiantys skydeliai, kuriuose organinės medžiagos sluoksnis įterptas tarp dviejų elektrodų.
OLED šviečiantys skydeliai gali būti vos kelių milimetrų storio, todėl gamintojai iš jų formuoja net labai neįprastų formų šviestuvus. Organinių diodų juostos gali būti lanksčios arba integruotos į stiklą. Dėl didelių dizaino galimybių ši technologija itin patraukli interjero dizaineriams ir apšvietimo architektams.
LED ir OLED: kuo skiriasi?
LED apšvietimas dažniausiai remiasi taškiniais šviesos šaltiniais. Net jei LED juostos ar panelės apšviečia didesnį plotą, jos iš esmės sudarytos iš daugybės mažų diodų, o šviesa dažnai „išlyginama“ difuzoriais ar konstrukciniais elementais.
OLED veikia kitaip: šviesa sklinda tolygiai per visą šviečiančią plokštumą, be papildomų šviesą skaidančių detalių. Dėl to apšvietimas būna labiau išsklaidytas, švelnesnis akims ir paprastai sukuria mažiau ryškių šešėlių.
Taip pat teigiama, kad LED šviestuvai gali jautriau reaguoti į įtampos svyravimus, todėl kai kuriais atvejais pasireiškia mirgėjimas, varginantis akis. OLED apšvietimas pasižymi labai mažu mirgėjimo lygiu, o skleidžiama šviesa dažnai apibūdinama kaip artimesnė natūraliai, todėl gali didinti regėjimo komfortą.
OLED sprendimai išskiria mažai šilumos, o tai gali teigiamai veikti komponentų ilgaamžiškumą ir energijos sąnaudas.
Kur naudojamas OLED ir kokie jo trūkumai?
Šiuo metu OLED apšvietimas dažniausiai laikomas „premium“ sprendimu. Jis taikomas muziejuose ir meno galerijose, kur svarbu saugus, natūralus apšvietimas, taip pat prabangiuose architektūriniuose projektuose, pavyzdžiui, viešbučiuose. Architektai vertina OLED dėl galimybės kurti išskirtines apšvietimo sistemas, kurios išsiskiria šiuolaikišku dizainu ir išlieka funkcionalios.
Pagrindinis trūkumas – aukšta kaina, kuri riboja platesnį pritaikymą namuose ir butuose. Vis dėlto stebimas palaipsnis gamybos kainų mažėjimas, todėl ateityje OLED sprendimai gali tapti prieinamesni. Gamintojai taip pat siekia didinti ilgaamžiškumą, nes organinės medžiagos turi polinkį „išdegti“, o tai kol kas leidžia LED technologijai išlikti dominuojančiai.
Vis dėlto ateityje situacija gali keistis. OLED apšvietimas gerai integruojamas į „Smart Home“ sistemas, leidžia tiksliai reguliuoti šviesos intensyvumą ir spalvinę temperatūrą pagal vartotojų poreikius, yra ekonomiškas ir, kaip teigiama, komfortiškesnis žmogaus akims.
