Chalva daugeliui iki šiol kelia nostalgiškus prisiminimus – tai saldumynas, kurį dažnas ragavo dar vaikystėje. Tačiau, pasak mitybos specialistų, šis desertas gali turėti ir vertingų maistinių savybių, nors dažnai laikomas vien tik saldžiu užkandžiu.
Specialistai pabrėžia, kad chalva gaminama iš maltų sezamų, riešutų arba saulėgrąžų sėklų, todėl joje natūraliai gali būti nemažai baltymų, vitaminų ir mineralų. Tarp dažniausiai minimų medžiagų – kalcis, geležis ir magnis. Dėl to chalva gali būti laikoma energijos ir maistinių medžiagų šaltiniu.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad chalvoje esančios riebalų rūgštys ir antioksidantai gali prisidėti prie širdies sveikatos bei padėti mažinti uždegiminius procesus organizme.
Mitybos specialistų teigimu, chalvoje neretai būna skaidulų ir vitamino E, todėl ji gali būti ypač aktuali vyresnio amžiaus žmonėms. Minima ir tai, kad žemės riešutų chalvoje gali būti daugiau silicio, kuris svarbus kremzlėms, sausgyslėms ir dantims. Tuo metu chalva, pagaminta iš linų sėmenų, gali būti palankesnė širdies ir kraujagyslių sistemai.
Istoriškai chalva žinoma nuo labai senų laikų – pirmieji paminėjimai siekia V amžių prieš mūsų erą, o jos kilmės šalimi dažniausiai įvardijamas Iranas, kur šis skanėstas pradėtas gaminti vienas pirmųjų.
Ši informacija yra bendro pobūdžio. Dėl mitybos pokyčių ar konkretaus produkto tinkamumo jūsų sveikatai rekomenduojama pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
