Los Andželo apygardos aukštesniojo teismo prisiekusieji pripažino, kad „Meta“ ir „Google“ yra atsakingos už tai, jog jų socialinių tinklų platformos buvo sukurtos taip, kad sąmoningai skatintų vaikų priklausomybę. Sprendimas priimtas po septynias savaites trukusio teismo proceso.
Ši byla laikoma precedentine: tai pirmas kartas, kai tokio pobūdžio ieškinį nagrinėjo prisiekusieji, o pati byla buvo pasirinkta kaip bandomoji. Teisinėje sistemoje šiuo metu yra šimtai panašių ieškinių, todėl tikimasi, kad šis nuosprendis turės įtakos ir kitoms byloms, jei jos taip pat pasieks prisiekusiųjų teismus.
Ieškinį pateikė 20-metė moteris, viešai įvardijama tik vardu Kaley. Ji teigė, kad „YouTube“ pradėjo naudotis būdama šešerių, o „Instagram“ – devynerių metų. Savo parodymuose ji sakė didžiąją laiko dalį praleisdavusi socialiniuose tinkluose, nutolusi nuo šeimos, o būdama 10-ies pradėjusi jausti depresijos ir nerimo simptomus.
Bylos esmė buvo siekis įrodyti, kad žalingą poveikį Kaley psichikos sveikatai nulėmė ne tiek platformose skelbiamas turinys, kiek pačios sistemos – jų funkcijos ir sąmoningai priklausomybę skatinantis dizainas. Prisiekusieji su šiuo argumentu sutiko.
Teismas Kaley priteisė 3 mln. JAV dolerių, taip pat papildomai skyrė 2,1 mln. JAV dolerių žalos atlyginimą iš „Meta“ ir 900 tūkst. JAV dolerių – iš „Google“. Bendra priteista suma siekia 6 mln. JAV dolerių.
Kitos platformos šioje byloje iki teismo nepriejo: „Snapchat“ ir „TikTok“ su Kaley buvo sudariusios taikos sutartį dar iki posėdžių. Vis dėlto abiejų bendrovių atstovai buvo teismo salėje ir išklausė nuosprendį.
Teisininkė Iona Silverman iš advokatų kontoros „Freeths“ išplatintame komentare pabrėžė sprendimo reikšmę:
„Ši byla yra lūžio taškas. Visuomenė, vyriausybės ir dabar jau JAV teisinė sistema aiškiai parodė, kad socialinių tinklų bendrovės privalo prisiimti atsakomybę už produktus, kuriuos kuria“, – teigė ji.
Sprendimas gali turėti įtakos ir diskusijoms dėl socialinių tinklų ribojimų nepilnamečiams, įskaitant siūlymus uždrausti socialinius tinklus jaunesniems nei 16 metų asmenims. Tokios idėjos svarstomos ir bandomos įvairiose šalyse.
Australijoje 2025 metų pabaigoje įsigaliojo „Online Safety Amendment Act“, numatantis minimalų 16 metų amžių socialinių tinklų naudojimui. Jungtinėje Karalystėje panašus reguliavimas taip pat svarstomas.
Po teismo sprendimo Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pareiškė, kad dabartinė padėtis netenkina ir reikia papildomų priemonių vaikams apsaugoti. Jis nurodė, kad konsultacijose aptariami ir galimi ribojimai nepilnamečiams, ir priklausomybę skatinančių funkcijų suvaldymas.
Jungtinėje Karalystėje 2025 metų liepą įsigaliojo „Online Safety Act“ pataisa, įpareigojanti platformas, kuriose gali būti vaikams žalingo turinio, įdiegti amžiaus patikros mechanizmus.
JAV mastu visuotinio socialinių tinklų draudimo vaikams nėra, tačiau kai kuriose valstijose tokie ribojimai svarstomi. Tuo pačiu beveik visos socialinių tinklų platformos taiko minimalų amžiaus reikalavimą, dažniausiai – 13 metų, kaip „TikTok“, „Instagram“ ar „YouTube“.
„Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas, kalbėdamas teismo proceso metu, teigė pasikliaujantis šia politika, tačiau pridūrė norėjęs, kad pažeidžiamos, jaunesniems nei 13 metų priklausančios paskyros būtų nustatomos greičiau.
„Meta“ ir „Google“ pranešė ketinančios apskųsti Los Andželo teismo sprendimą, todėl ši istorija, tikėtina, dar nesibaigia.
