Pokyčiai parduotuvių lentynose: po politinių aistrų Briuselyje nauji draudimai augaliniams produktams
Europos Sąjungos derybininkai ketvirtadienį sutarė, kad „veggie burgeriai“ ir „veganiškos dešrelės“ gali ir toliau būti parduodami Europos prekybos centruose. Vis dėlto terminai, tokie kaip „steikas“ ar „šoninė“, pagal naują kompromisą turėtų būti vartojami tik produktams, pagamintiems iš gyvūninės kilmės mėsos.
Negana to, tokie pavadinimai būtų uždrausti ir laboratorijose užaugintai mėsai. Kitaip tariant, net jei mėsa nėra tradiciškai išauginta ūkyje, o pagaminta naudojant ląstelių kultūras, „steiko“ ar „šoninės“ terminų ant pakuotės ji taip pat negalėtų turėti.
Šios nuostatos – platesnio kompromiso dalis, kurį pasiekė ES institucijos po to, kai Europos Parlamento narės iniciatyva užkūrė politines aistras dėl siūlymo apriboti vegetariškų alternatyvų pavadinimus. Diskusijos, dažnai vadintos „veggie burgerio draudimu“, įkaitino atmosferą sprendžiant, iš pirmo žvilgsnio, techninio pobūdžio žemės ūkio rinkos taisyklių pakeitimus.
Po kelių mėnesių debatų institucijų derybininkai sutarė dėl naujų taisyklių, pagal kurias vegetariški produktai nebegalėtų naudoti dešimčių terminų, tradiciškai siejamų su mėsa. Tarp tokių žodžių minimi „vištiena“, „šonkauliukai“, „šoninė“, „nugarinė“, „kepenys“ ir „steikas“. Tiesa, susitarimą dar turės formaliai patvirtinti Europos Parlamentas ir ES valstybių narių atstovai.
Šis ginčas išryškino gilesnę takoskyrą Briuselio maisto politikos lauke. Vartotojų organizacijos kritikavo ilgą draudžiamų terminų sąrašą, teigdamos, kad tai menkai padeda pirkėjams apsispręsti parduotuvėje.
„Vartotojai nori maitintis sveikiau ir jiems reikia patogių bei įperkamų pasirinkimų. Su mėsa susiję pavadinimai padeda tiems, kurie nori šias alternatyvas integruoti į savo mitybą, o naujos taisyklės didins painiavą ir paprasčiausiai nėra būtinos“, – teigė vartotojų organizacijų skėtinės asociacijos „BEUC“ vadovas Agustínas Reyna.
Tuo metu dalis centro dešinės ir dešinės pakraipos politikų terminų „apsauga“ tapo simboliniu būdu parodyti paramą gyvulininkystės sektoriui, patiriančiam spaudimą dėl mažėjančio pelningumo ir nuovargio nuo reguliavimo. Jie aiškino, kad taip ginami ūkininkai nuo augančio susidomėjimo alternatyviais baltymais.
Žalieji ir liberalai šią diskusiją atmetė kaip politinį teatrą, skirtą rinkėjams žemės ūkio regionuose, ir tvirtino, kad ji nukreipia dėmesį nuo struktūrinių problemų maisto grandinėje bei prieštarauja ES konkurencingumo tikslams.
Galiausiai derybininkai sutarė: „veggie dešrelės“ ir „veggie burgeriai“ gali likti rinkoje, tačiau konkretesni mėsos gabalų ir rūšių pavadinimai augalinės kilmės produktams bus ribojami.
Prancūzijos europarlamentarė Céline Imart, kuri ir inicijavo terminologijos ribojimus, rezultatą pavadino aiškia pergale ūkininkams.
„Tai neginčijama pergalė mūsų ūkininkams“, – teigė C. Imart, pridurdama, kad susitarimas „pripažįsta ūkininkų darbo vertę ir saugo jų produktus, kurie yra unikalaus meistriškumo rezultatas, nuo nesąžiningos konkurencijos“.
C. Imart, pati būdama grūdų augintoja, taip pat siekė, kad apsaugos priemonės būtų taikomos ir vadinamiesiems ląstelių kultūrų produktams, t. y. laboratorijose užaugintai mėsai, kurią ji anksčiau yra įvardijusi kaip grėsmę tradiciniam žemės ūkiui.
Kritikai tvirtina, kad toks sprendimas Europą stumia netinkama kryptimi, nes faktiškai pristabdo dar tik besiformuojantį sektorių.
„Absurdas, kad bandome reguliuoti produktų, kurių Europos rinkoje dar net nėra, pavadinimus“, – prieš ketvirtadienio derybas sakė Žaliųjų frakcijos derybininkė Anna Strolenberg. „Žinutė biotechnologijų pionieriams yra tokia: „Nestatykite to Europoje, kelkitės į užsienį“.“
Kompromisas pasiektas po kelių mėnesių Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos derybų dėl tikslių pakeitimų Bendros rinkos organizavimo teisės aktuose. Pirminis tikslas buvo atnaujinti detalias sutarčių taisykles, siekiant sustiprinti ūkininkų pozicijas žemės ūkio ir maisto grandinėje po protestų bangų.
Tačiau pasiūlymui pasiekus Europos Parlamentą, deryboms vadovavusi Europos liaudies partijos atstovė C. Imart siekė įtraukti sąrašą „mėsiškų“ terminų, kurie būtų nepasiekiami vegetariškoms alternatyvoms. Tai greitai tapo labiausiai ginčijama paketo dalimi, o valstybės narės ieškojo bendrų „raudonųjų linijų“.
Galiausiai derybų pagrindu buvo pasirinktas panašus sąrašas, kurį Europos Komisija yra numačiusi būsimam Bendros rinkos organizavimo pakeitimui nuo 2028 metų. Jame daugiausia kalbama apie konkrečius mėsos gabalus ir rūšis, o ne apie bendrinius pavadinimus, tokius kaip „burgeris“ ar „dešrelė“.
