Kova dėl valdžios Europoje: atskleista, kodėl leidimai statyboms bus išduodami kitaip

Europos Sąjungos planas paspartinti pramonės ir infrastruktūros projektus virsta politine kova tarp Briuselio ir nacionalinių vyriausybių dėl to, kas iš tiesų sprendžia, kaip turi būti išduodami leidimai.

Ginčo centre – klausimas, kas turėtų reguliuoti, o gal net dereguliuoti, garsėjančias lėtumu ES aplinkosaugos planavimo ir leidimų išdavimo procedūras.

Pramonės atstovai ir dalis ES lyderių spaudžia Europos Komisiją švelninti aplinkosaugos reikalavimus, kad Bendrijoje būtų galima greičiau statyti gamyklas, plėtoti infrastruktūrą ir atidaryti kasyklas. Tai – platesnės pastangos mažinti biurokratiją verslui.

Reaguodama į ilgalaikius skundus, jog Europoje statybos ir plėtra užtrunka pernelyg ilgai, Europos Komisija gruodį pristatė priemonių paketą, kuriuo siekiama paspartinti leidimų išdavimą ir su tuo susijusias procedūras. Lėti leidimai taip pat buvo įvardyti kaip rimta kliūtis Europos konkurencingumui 2024 metų buvusio Italijos ministro pirmininko Mario Draghi ataskaitoje.

Tačiau Komisijos siūlymai valstybių sostinėms pasirodė nepakankami – jos siekia daugiau laisvės pačioms tvarkytis su nacionaliniais leidimų įstatymais. Tai atspindi platesnį nesutarimą, kaip supaprastinti ES politikos ir teisės aktų sistemą.

„Valstybėms narėms reikia pakankamai lankstumo nustatyti savo [leidimų] procedūras“, – praėjusią savaitę Briuselyje vykusiame aplinkos ministrų susitikime sakė Kroatijos aplinkos apsaugos ir žaliosios pertvarkos ministrė Marija Vučković.

Estijos energetikos ir aplinkos ministras Andres Sutt atkreipė dėmesį, kad dabar leidimų procedūros spartinamos per per daug skirtingų ES teisės aktų, o tai sukuria „administracinę naštą“ ir „sumaištį įmonėms“.

„Viskas veiktų geriau, jei susiję reikalavimai būtų nustatyti viename konsoliduotame ir suderintame teisės akte“, – pridūrė jis.

Kol kas Europos Komisija neketina nusileisti. Komisijos pareigūnas, susipažinęs su siūlymu, teigė, kad siūloma sistema esą yra pakankamai lanksti ir gali derėti su nacionalinėmis struktūromis. Aplinkos ministrų susitikime už aplinką atsakinga ES narė Jessika Roswall taip pat pabrėžė, kad Komisijos pasiūlymas „užtikrina tinkamą balansą“.

Sostinių reikalavimai pasigirdo po intensyvios pramonės grupių lobistinės kampanijos – jos ragina dar labiau mažinti aplinkosauginių vertinimų apimtį, kurie tiesiogiai veikia leidimų išdavimą.

Pasak Europos pramoninių mineralų asociacijos pramonės reikalų direktorės Aurelos Shtizos, poveikio aplinkai vertinimai šiuo metu nuo pradžios iki pabaigos trunka „mažiausiai ketverius metus“. Procedūros apima paukščių populiacijų stebėjimą, aplinkinių buveinių analizę ir esamos vietos aplinkos būklės vertinimą.

Pastaraisiais mėnesiais ES valstybės ypač suaktyvino pastangas supaprastinti leidimų taisykles. Po praėjusią savaitę įvykusio didelio ES viršūnių susitikimo Europos lyderiai paragino švelninti Bendrijos leidimų išdavimo reikalavimus ir apskritai tęsti dereguliavimą.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni praėjusį mėnesį atvirai paragino mažinti leidimų reguliavimą, kad būtų „iš esmės paspartintos administracinės procedūros visuose sektoriuose“.

Techniniu lygmeniu Prancūzija ir Čekija siūlo, kad daugiau ES taisyklių būtų įtraukta į gruodį pristatytą Komisijos pasiūlymą, kuriuo siekiama paspartinti leidimų procedūras ir poveikio aplinkai vertinimus.

Belgijos, Estijos, Latvijos, Rumunijos, Slovakijos ir Airijos remiamos vyriausybės tvirtina, kad šiuo metu ant stalo yra per daug atskirų, konkretiems sektoriams skirtų taisyklių, kurios trukdo realiam supaprastinimui.

Vietoje to jos nori vieno teisinio teksto, kuris įtvirtintų naują ES požiūrį į leidimų išdavimą ir vienoje vietoje sutelktų „bendruosius principus“ bei pagrindines nuostatas.

Graikijos aplinkos generalinis sekretorius Petros Varelidis taip pat teigė, kad Komisijos siūlymai „nesprendžia pagrindinės problemos“ – tai yra, kaip aplinkosauginis leidimų išdavimas dera su gamtos apsaugos teisės aktais, tokiais kaip ES Buveinių direktyva ir Paukščių direktyva.

Tokia kryptis palanki pramonei. Praėjusį mėnesį 18 lobistinių organizacijų pradėjo iniciatyvą „Informali leidimų koalicija“, kurios tikslas – jų manymu, probleminius aplinkosaugos teisės aktus pramonės plėtrai „pramušti“ ir supaprastinti.

Į šių organizacijų kritiką patenka taisyklės, susijusios su gamtos atkūrimu, vandeniu, atliekomis, paukščių apsauga, buveinėmis, pramoniniais išmetimais, dirvožemio kokybe, taip pat aplinkosauginiai vertinimai ir poveikio aplinkai vertinimai.

Tačiau aplinkos komisarė Jessika Roswall antradienį susitikime su aplinkos ministrais laikėsi tvirtai ir gynė pirminį Komisijos pasiūlymą, pabrėždama „reguliacinio stabilumo“ poreikį.

Tuo metu aplinkosauginės organizacijos įspėja apie riziką, kuri kiltų atsisakius ilgai galiojusių taisyklių, skirtų visuomenės sveikatai ir aplinkai apsaugoti.

Organizacijos „ClientEarth“ teisininkas Ioannis Agapakis perspėjo nesilpninti ir nekeisti ES Paukščių bei Buveinių direktyvų, taip pat Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos.

Pasak jo, priešingu atveju jis būtų „labai, labai susirūpinęs dėl pasekmių – tiek dėl aplinkosaugos [apsaugos] taikymo apimties, tiek dėl jos išsamumo ir kokybės“.