Milijonų viltys dūžta: Europos Komisija atskleidė, kodėl kailių fermos ES nebus uždraustos
Europos Komisija rengiasi atmesti raginimus visoje Europos Sąjungoje uždrausti kailinių žvėrelių fermas ir vietoje to siūlyti sugriežtinti gyvūnų gerovės standartus, teigiama vidiniame dokumento projekte.
Dokumente, kuriame pateikiamas ilgai lauktas Briuselio atsakas į Europos piliečių iniciatyvą „Fur Free Europe“, nurodoma, kad Komisija labiau linksta ne į visišką draudimą, o į konkrečioms rūšims pritaikytas gyvūnų gerovės taisykles. Toks kelias įvardijamas kaip „tinkamiausias tęsinys“ kampanijai, kurią parėmė daugiau kaip 1,5 mln. ES piliečių.
Už gyvūnų gerovės sritį atsakingas eurokomisaras Olivér Várhelyi artimiausiomis dienomis turėtų užbaigti derinimo procedūras Komisijos viduje. Briuselis skuba laikytis pačios nusistatytos datos – iki kovo pabaigos įvardyti, kokių tolesnių veiksmų imsis.
Tokia kryptis laikoma rimtu smūgiu kailių fermų atsisakymo siekusiems aktyvistams ir daliai valstybių narių, kurios tikėjosi, kad Komisija imsis iniciatyvos palaipsniui panaikinti kailinių žvėrelių auginimą visoje ES. Piliečių peticija, viena didžiausių kada nors pateiktų pagal ES dalyvavimo mechanizmą, įpareigojo Briuselį formaliai įvertinti galimą teisėkūros atsaką.
Vis dėlto preliminari Komisijos išvada tokia: visiškas draudimas sukeltų „reikšmingą ekonominį poveikį“ likusiems kailių gamybos regionams, o numatytas gyvūnų gerovės efektas nebūtinai būtų pasiektas, jei gamyba paprasčiausiai persikeltų į trečiąsias šalis.
Projekte nedetalizuojama, kaip praktiškai atrodytų griežtesni standartai. Visgi numatoma, kad iki 2027 m. pabaigos Komisija siektų pateikti teisėkūros pasiūlymą, nustatantį visos ES masto reikalavimus audinėms, lapėms, mangutams ir šinšiloms.
Dokumente taip pat remiamasi pasikeitusiais vartotojų įpročiais. Teigiama, kad žmonės, kurie ir toliau perka kailio gaminius, vis dažniau kreipia dėmesį į tai, kaip elgiamasi su gyvūnais, bei į platesnius tvarumo klausimus. Todėl, kaip argumentuojama, griežtesnės ir skaidresnės taisyklės galėtų formuoti likusią paklausą.
Tačiau vien standartais paremtas kelias Komisijos viduje susilaukė pasipriešinimo. Pastarosiomis savaitėmis Briuselyje vyko įtemptos diskusijos, o dalis aukšto rango pareigūnų ragino svarstyti ir draudimo galimybę. Su aptarimais susipažinę šaltiniai teigė, kad vykdomosios pirmininkės pavaduotojos Teresos Ribera kabinetas galiausiai sutiko su standartų griežtinimo kryptimi, tačiau siekė aiškesnio ir galbūt greitesnio teisėkūros grafiko.
Sprendimas gali sulaukti ir politinio pasipriešinimo. Kelios vyriausybės reikalauja Komisijos aiškumo dėl ketinimų, o diplomatai neatmeta, kad klausimas vėl iškils artimiausiuose ES žemės ūkio ministrų susitikimuose.
Komisijos pozicija kontrastuoja su Europos maisto saugos tarnybos išvadomis. Tarnyba 2025 m. mokslinėje nuomonėje perspėjo, kad narvuose grindžiamos kailinių žvėrelių auginimo sistemos sukelia didelių gyvūnų gerovės problemų, kurių, kaip teigiama, iš esmės nepavyktų sumažinti nepertvarkius pačios sistemos.
Dokumente pabrėžiama ir tai, kad sektorius jau smarkiai sunykęs. 2024 m. visoje ES veikė mažiau nei 1 000 kailių fermų, jose dirbo apie 2 000 žmonių, o gamyba vis labiau koncentruojasi nedaugelyje valstybių narių, tarp jų – Suomijoje, Graikijoje ir Ispanijoje.
