Laiko keitimas – tai įsikišimas į natūralų žmogaus biologinį ritmą. Paros ritmą reguliuoja vidinis biologinis laikrodis, esantis pagumburyje, kaukolės pamate. Pagumburis yra tarpsmegenų dalis. Ši nedidelė, maždaug 4–5 g masės struktūra atsakinga už svarbiausias gyvybines funkcijas – miegą, termoreguliaciją, alkio ir sotumo pojūtį – ir prisitaiko prie šviesos bei tamsos ciklo.
Laikrodžio pasukimas viena valanda išderina šią sistemą. Organizmas dar kurį laiką veikia pagal „seną“ laiką, todėl pasireiškia švelnaus reaktyvinio vėlavimo (jet lag) pojūtis, nors žmogus ir lieka toje pačioje laiko juostoje. Didžiausią vaidmenį čia atlieka melatoninas, kurio išsiskyrimas priklauso nuo šviesos kiekio. Pasikeitęs paros ritmas gali sutrikdyti melatonino gamybą, o tai tiesiogiai veikia miego kokybę ir organizmo atsistatymą.
Laiko keitimas dažnai sukelia miego problemų. Daugumai žmonių pakanka kelių dienų ar savaitės, kad priprastų prie naujo ritmo, tačiau daliai prireikia net kelių mėnesių, kol vėl pavyksta normaliai funkcionuoti. Dažniausi sunkumai po perėjimo į vasaros laiką – sunkiau užmigti, ankstyvas prabudimas arba stiprus nuovargis, net jei, atrodytų, miegota pakankamai.
Miego sutrikimai atsiliepia visam organizmui: atsiranda koncentracijos, atminties ir sprendimų priėmimo sunkumų. Kai kuriems žmonėms padidėja dirglumas, pablogėja savijauta, gali sustiprėti nerimo pojūtis.
Moksliniai tyrimai rodo, kad laiko keitimas gali reikšmingai paveikti sveikatą. Pirmosiomis dienomis po laikrodžių persukimo į vasaros laiką fiksuojamas didesnis eismo įvykių skaičius, siejamas su suprastėjusia koncentracija ir prastesne savijauta. Taip pat pateikiama duomenų apie padidėjusią širdies ir kraujagyslių problemų riziką ar jų paūmėjimą. Nurodoma, kad po perėjimo iš žiemos į vasaros laiką gali padaugėti pacientų, kuriems prireikia skubios pagalbos, o tai siejama su staigiu paros ritmo sutrikdymu ir fiziologiniu stresu.
Vis dėlto poveikis nėra vienodas visiems. Neigiamoms pasekmėms labiau jautrūs vaikai ir paaugliai, taip pat vyresnio amžiaus žmonės, sergantys ar turintys silpnesnį imunitetą. Tai pastebima ir darbe, ir mokykloje: suprastėjusi koncentracija bei atmintis reiškia mažesnį produktyvumą ir sunkesnį mokymosi medžiagos įsisavinimą.
Prisitaikyti prie laiko pokyčių galima palengva koreguojant dienos ritmą. Rekomenduojama pradėti likus 6–7 dienoms iki laikrodžių persukimo: kasdien eiti miegoti maždaug 10 minučių anksčiau. Taip organizmas patiria mažesnį „šoką“ ir lengviau prisitaiko prie naujo režimo.
Miego higienai svarbu ir tai, kas vyksta vakare. Prieš miegą vertėtų vengti ekranų, skleidžiančių mėlyną šviesą, mažiausiai valandą iki užmigimo. Taip pat patartina atsisakyti kofeino ir sunkiai virškinamo maisto vakare.
Dar viena problema – pavasarį ilgiau trunkanti dienos šviesa. Šviesos poveikis vakare slopina melatonino išsiskyrimą, todėl gali būti sunkiau užmigti. Dėl to naudinga prieš miegą pritemdyti ar užtemdyti miegamąjį – taip organizmui siunčiamas aiškus signalas, kad diena baigėsi ir metas ilsėtis.
Šaltiniai: „hub.pl“, „naukawpolsce.pl“, „ora.ox.ac.uk“
