Naujas tyrimas rodo, kad vienas žmogaus žarnyne aptinkamas mikrobas gali prisidėti prie didesnės raumenų jėgos.
Žarnyne gyvena daugybė mikroorganizmų, bendrai vadinamų žarnyno mikrobiomu. Jie svarbūs įvairiems organizmo procesams – nuo virškinimo ir medžiagų apykaitos iki imuninės sistemos veiklos, miego, nervų sistemos vystymosi ir smegenų funkcijų.
Mokslininkai atkreipė dėmesį į dar vieną galimą šių mikroorganizmų „darbą“ – raumenų funkcijos gerinimą. Tyrime išskirta konkreti bakterija, priskiriama „Roseburia“ genčiai, kuri, kaip teigiama, gali teigiamai veikti raumenų metabolizmą ir raumenų jėgą.
Pasak vieno iš tyrimo autorių, Granados universiteto (Ispanija) fizinio aktyvumo fiziologo Jonatano Ruizo, šie rezultatai stiprina prielaidą apie vadinamąją žarnyno ir raumenų ašį – panašiai kaip dažniau minima žarnyno ir smegenų ašis.
„Mūsų rezultatai pateikia tvirtų įrodymų, patvirtinančių žarnyno ir raumenų ašies egzistavimą – nustatyta bakterija teigiamai moduliuoja raumenų metabolizmą ir raumenų jėgą“, – teigia J. Ruizas.
Siekdami įvertinti ryšį tarp konkrečių žarnyno bakterijų ir raumenų jėgos, tyrėjai analizavo dviejų grupių žmonių išmatų mėginius: 90 jaunų suaugusiųjų (18–25 m.) ir 33 vyresnio amžiaus asmenų (65 m. ir vyresnių).
Visi dalyviai nurodė gyvenantys gana sėsliai: sportuojantys mažiau nei 20 minučių rečiau nei tris kartus per savaitę. Taip pat jie per pastaruosius tris mėnesius buvo išlaikę stabilų kūno svorį ir nerūkė.
Dalyviams atlikti išsamūs raumenų pajėgumo matavimai, įskaitant plaštakos suspaudimo jėgos, kojų ir viršutinės kūno dalies jėgos testus. Be to, buvo įvertintas maksimalus deguonies suvartojimas, rodantis kardiorespiracinį pajėgumą.
Nors išmatų mėginiuose aptikta didelė mikrobų įvairovė, „Roseburia“ genties bakterijos išsiskyrė teigiama koreliacija su raumenų rodikliais. Kai kurios „Roseburia“ rūšys, pasak tyrėjų, su tiriamais parametrais nesusijusios, tačiau kitos demonstravo sąsajas su dalimi raumenų testų. Pavyzdžiui, „Roseburia intestinalis“ siejama su kojų ir viršutinės kūno dalies jėga jaunų suaugusiųjų grupėje.
Didžiausią tyrėjų dėmesį patraukė rūšis „Roseburia inulinivorans“. Nustatyta, kad didesnis šios bakterijos santykinis gausumas siejosi su keliais žmonių jėgos rodikliais: plaštakos suspaudimu, kojų spaudimu ir štangos spaudimu.
Vyresnio amžiaus dalyviai, kurių mėginiuose aptikta ši bakterija, turėjo beveik 30 proc. stipresnį plaštakos suspaudimą nei panašūs tiriamieji, kurių mėginiuose jos nebuvo.
Teigiamas ryšys pastebėtas ir tarp jaunų suaugusiųjų: didesnis „R. inulinivorans“ paplitimas siejosi su stipresniu suspaudimu bei didesniu kardiorespiraciniu pajėgumu.
Tyrime atlikti ir papildomi bandymai su pelėmis, siekiant įvertinti priežastinį ryšį ir geriau suprasti mechanizmus. Pirma pelėms antibiotikais buvo sumažinta natūrali žarnyno mikroflora, o tuomet aštuonias savaites kas savaitę jos buvo papildomos žmogaus žarnyno bakterijomis.
Tyrėjų teigimu, „R. inulinivorans“ sukėlė „ryškų padidėjimą“ pelių priekinių galūnių sugriebimo jėgoje – maždaug 30 proc. daugiau nei kontrolinėje grupėje.
Be jėgos pokyčių, pelėms, gavusioms šią bakteriją, nustatyta daugiau greitųjų raumeninių skaidulų ir didesnės raumenų skaidulos pado (soleus) raumenyje, esančiame apatinės kojos užpakalinėje dalyje.
Mokslininkai mano, kad bakterija gali veikti per aminorūgščių apykaitos pokyčius, aktyvindama purinų ir pentozių fosfato kelią raumenyse bei skatindama raumenų skaidulų hipertrofiją, kartu didindama greitųjų skaidulų dalį.
Nors reikalingi papildomi tyrimai, autoriai pažymi, kad rezultatai gali atverti kelią naujų probiotikų kūrimui, kurie padėtų ilgiau išlaikyti jėgą ir fizinį pajėgumą senstant.
„Tai atveria galimybę, kad tiriama bakterija ateityje galėtų būti naudojama kaip probiotikas, padedantis išsaugoti raumenų jėgą senstant“, – teigia vienas iš tyrimo autorių, Almerijos universiteto (Ispanija) endokrinologas Borja Martínez Téllez.
Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Gut“.
