Laikrodžio rodyklių sukimas daugeliui vis dar kelia dvejopus jausmus. Vieni tai priima kaip įprastą pavasario ženklą, kiti – kaip nereikalingą trikdį kasdienėje rutinoje. Vis dėlto ši tvarka kasmet sugrįžta ir primena apie save.
Kiekvieną kartą artėjant pokyčiui, žmonės pradeda kalbėti apie miegą, savijautą ir net darbo našumą. Vieniems prisitaikyti lengva, kiti dar kelias dienas jaučia nuovargį ar sunkiau susikaupia. Tai tampa savotišku mažyčiu išbandymu.
Ši tema neblėsta ir viešojoje erdvėje. Diskusijos apie laikrodžių sukimo naudą ar žalą vyksta jau ne vienerius metus, tačiau aiškaus sprendimo vis dar nėra. Tad kol kas belieka prisiminti paprastą dalyką – kada ir kaip pasukti laiką.
Kada suksime laikrodžius šiemet
Ateinantį sekmadienį, kovo 29 dieną, Lietuvoje bus įvestas vasaros laikas. Tą naktį trečią valandą laikrodžių rodykles reikės pasukti viena valanda į priekį. Tai reiškia, kad miegosime trumpiau, tačiau vakarai taps šviesesni.
Vasaros laikas galios septynis mėnesius. Jis bus atšauktas rudenį, paskutinį spalio sekmadienį – šiemet tai bus spalio 25 diena. Tuomet laikrodžiai vėl bus pasukti atgal, o rytai taps šviesesni.
Ši sistema galioja daugelyje Europos valstybių. Laikas keičiamas du kartus per metus laikantis bendrų taisyklių, kurios suderintos Europos lygmeniu. Tai leidžia išvengti chaoso tarp skirtingų šalių.
Kaip atsirado vasaros laikas
Idėja keisti laiką nėra nauja. Dar 1784 metais amerikietis Benjaminas Franklinas pasiūlė mintį, kad galima geriau išnaudoti dienos šviesą. Jo nuomone, žmonės per ilgai miega rytais ir taip praranda šviesias valandas.
Vėliau ši idėja buvo prisiminta praktiniais sumetimais. Pirmojo pasaulinio karo metais laiką pradėjo keisti Didžioji Britanija. Tuo metu buvo svarbu taupyti kurą ir efektyviau naudoti natūralią šviesą.
Dar vienas postūmis atsirado 1973 metais, kai pasaulį sukrėtė naftos krizė. Tuomet kai kurios Europos valstybės vėl įvedė vasaros laiką, tikėdamosi sumažinti energijos suvartojimą. Tai tapo argumentu, kuris kartojamas iki šiol.
Lietuvos patirtis: tarp atsisakymo ir sugrįžimo
Lietuvoje sezoninis laikas buvo įvestas 1981 metais, dar sovietmečiu. Po nepriklausomybės atkūrimo ši tvarka kurį laiką išliko, tačiau 1999 metų rudenį buvo nuspręsta jos atsisakyti.
Tuometinė Vyriausybė, vadovaujama „Rolando Pakso“, panaikino laikrodžių sukimą. Vis dėlto sprendimas nebuvo galutinis. Po kelių metų klausimas vėl sugrįžo į politinę darbotvarkę.
2003 metų pavasarį sezoninis laikas Lietuvoje buvo sugrąžintas. Ministrų kabinetas, kuriam vadovavo „Algirdas Brazauskas“, atsižvelgė į Europos Sąjungos rekomendacijas. Tuo metu šalis ruošėsi narystei, todėl siekė derinti taisykles su kitomis valstybėmis.
Nauda ar tik įprotis?
Nors laikrodžių sukimas buvo siejamas su energijos taupymu, šiandien vis dažniau abejojama jo nauda. Ekonominis efektas nėra akivaizdus, o kai kurie tyrimai rodo, kad sutaupymas labai nedidelis.
Tuo pačiu daug žmonių skundžiasi pablogėjusia savijauta. Net ir viena valanda gali išbalansuoti miego ritmą, ypač jautresniems ar intensyviai dirbantiems žmonėms. Prisitaikymas kartais užtrunka ilgiau, nei tikėtasi.
Nepaisant to, Europos valstybės kol kas laikosi bendros sistemos. Nors diskusijos tęsiasi, vieningo sprendimo atsisakyti laikrodžių sukimo dar nėra. Tai reiškia, kad artimiausiu metu pokyčių tikėtis neverta.
Ką verta prisiminti dabar
Artėjant sekmadieniui svarbiausia nepamiršti paprasto veiksmo – pasukti laikrodį viena valanda į priekį. Dauguma įrenginių tai padarys automatiškai, tačiau sieniniai ar mechaniniai laikrodžiai vis dar reikalauja rankinio koregavimo.
Taip pat verta iš anksto šiek tiek pakoreguoti savo režimą. Ankstesnis miegas ar ramesnis vakaras gali padėti lengviau pereiti prie naujo laiko. Tokios smulkmenos dažnai daro didesnį skirtumą, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Galų gale, nors diskusijos nesibaigia, laikrodžių sukimas išlieka mūsų kasdienybės dalimi. Tad kol taisyklės galioja, belieka prie jų prisitaikyti ir pasitikti šviesesnius pavasario vakarus.
