Sekmadienį vykusiuose Prancūzijos savivaldos rinkimuose, kurie buvo atidžiai stebimi dėl ankstyvų ženklų apie būsimas lenktynes dėl prezidento posto, trijuose didžiausiuose miestuose kontrolę išlaikė kairieji, o kraštutinei dešinei nepavyko pasiekti pergalės nė viename didesniame mieste.
Kraštutinė dešinė 2027-uosius laiko iki šiol geriausia proga perimti valdžią, rinkėjams renkantis įpėdinį centristų lyderiui Emmanueliui Macronui. Nors ji ir laimėjo keletą vidutinio dydžio pietinių anklavų, tačiau kraštutinei dešinei, nepaisant jai palankių prognozių, nepavyko pasiekti jokių didelių pergalių savivaldos rinkimuose.
Dauguma iš beveik 35 tūkst. Prancūzijos kaimų, miestelių ir savivaldybių savo vadovus išsirinko per pirmąjį turą praėjusį savaitgalį, tačiau maždaug 1,5 tūkst. savivaldybių, įskaitant didesnius miestų centrus, turėjo rengti antrąjį.
Sostinėje 48-erių valstybės tarnautojo Emmanuelio Gregoire’o pergalė pratęsia socialistų valdymą Paryžiuje, trunkantį jau ketvirtį amžiaus.
Antrajame pagal dydį mieste Marselyje, kur mero pareigas ėjęs kairiųjų atstovas Benoit Payanas pristatė save kaip saugų variantą siekiant užkirsti kelią kraštutinės dešinės „Nacionalinio sambūrio“ (RN) atėjimui į valdžią, B. Payanas pasiekė užtikrintą pergalę ir tęs darbą.
O Liono mieste „Žaliųjų“ atstovui Gregory Doucet pavyko išplėšti pergalę nedidele persvara prieš buvusį futbolo klubo savininką Jeaną Michelį Aulas, kuris buvo laikomas favoritu apklausose. Pastarasis smerkė „rinkimų pažeidimus“ ir pareiškė ketinantis apskųsti rezultatus.
Numato „įnirtingą kovą dėl Prancūzijos“
Paryžiuje švęsdamas pergalę, išeinančios merės Anne Hidalgo pavaduotojas sekmadienį užlipo ant vieno iš miesto simboliu tapusių nuomojamų dviračių ir numynė į rotušę.
„Paryžius nusprendė likti ištikimas savo istorijai“, – džiūgaujančiai miniai švytėdamas iš džiaugsmo sakė E. Gregoire’as, socialistams laimėjęs penktąją iš eilės kadenciją dviejų milijonų gyventojų mieste.
Jis žadėjo priešintis dešinei ir kraštutinei dešinei, artėjant 2027 m. rinkimams.
„Kova dėl Prancūzijos bus įnirtinga. Paryžius bus pasipriešinimo šiam dešiniųjų aljansui, siekiančiam atimti tai, kas brangiausia ir trapiausia – paprastą džiaugsmą gyventi kartu, – širdis“, – kalbėjo naujai išrinktas meras.
Socialistai taip pat išlaikė Lilio ir Reno merijas, o šalies pietvakariuose iš centristo buvusio ministro pirmininko Francois Bayrou perėmė Po meriją.
Kitas buvęs premjeras, centristas Edouardas Philippe’as, buvo perrinktas šiauriniame uostamiestyje Havre.
Apie savo kandidatūrą prezidento rinkimuose jau paskelbęs E. Philippe’as yra laikomas vienu iš stipriausių priešininkų galimam kraštutinės dešinės kandidatui – 57-erių Marine Le Pen arba jos 30-mečiui pavaduotojui Jordanui Bardellai.
„Yra priežasčių turėti vilties“, – savo rėmėjams sakė jis.
„Mes, Havro gyventojai, šiandien sakome prancūzams: taip, yra priežasčių dėti viltis į mūsų kūrybingą ir ambicingą jaunąją kartą, kuri sugeba įsivaizduoti ir kurti naują pasaulį, kuriame žmonės labiau gerbiami nei mūsų dabartiniame pasaulyje ir kuris labiau rūpinasi mūsų planeta bei mūsų ateitimi“, – po pergalės kalbėjo E. Philippe’as.
Kraštutinė dešinė kalba apie kelio pradžią
M. Le Pen partijai nepavyko pasiekti didelių pergalių pietuose, kur jų kandidatą uostamiestyje Tulone nugalėjo dešiniųjų varžovas.
Vis dėlto kraštutinę dešinę atstovaujanti RN laimėjo keletą mažesnių rajonų, įskaitant Karakasoną, Mentoną ir Kanus.
Simpatijų kraštutinei dešinei neslepiantis, tačiau RN nepriklausantis Ericas Ciotti laimėjo pietiniame Nicos mieste, penktajame pagal dydį Prancūzijoje.
RN lyderis J. Bardella rinkimų rezultatus Nicoje vadino savo partijos pergale.
„Šios nakties sėkmė – tik pradžia“, – sakė jis.
„RN ir jos sąjungininkai dar niekada neturėjo tiek daug išrinktų atstovų visoje Prancūzijos teritorijoje“, – pridūrė J. Bardella.
Praėjusį sekmadienį pietiniame Perpinjano mieste, kuriame gyvena 120 tūkst. gyventojų, buvo perrinktas RN deleguotas meras.
Socialistų ir žaliųjų sprendimas susivienyti su kraštutine kaire nedavė didelių rezultatų, be kita ko ir ketvirtajame pagal dydį Prancūzijos mieste Tulūzoje.
Balsavusiųjų apklausų duomenimis, ten partija „Nenugalėtoji Prancūzija“ (LFI) pralaimėjo dešiniesiems.
Tačiau kairei pavyko laimėti mero postą ekonomikos nuosmukį patiriančiame Rubė mieste prie Belgijos sienos.
Praėjusią savaitę LFI deleguotas meras taip pat laimėjo rinkimus Paryžiaus priemiestyje Sen Deni, turinčiame apie 150 tūkst. gyventojų.
Bendras rinkėjų aktyvumas sekmadienio rinkimuose siekė 57 proc. – tai visų laikų žemiausias rodiklis savivaldos rinkimuose šalyje, neskaičiuojant per COVID-19 pandemiją vykusių 2020 m. rinkimų.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
