Subsacharinės Afrikos ir Azijos gyventojai dirbtinį intelektą vertina optimistiškiau nei Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos respondentai, rodo „Anthropic“ ataskaita. Joje apklausta apie 81 tūkst. žmonių iš 159 šalių.
Tyrimas, paskelbtas trečiadienį, parodė, kad pagrindinis daugumos dalyvių lūkestis – ekonominė nauda iš dirbtinio intelekto naudojimo. Tačiau analitikai įspėja: ši nauda gali pasiskirstyti netolygiai, todėl dalis visuomenės gali likti nuošalyje.
„Anthropic“ tyrėjai pakvietė savo didžiojo kalbos modelio „Claude“ naudotojus dalyvauti pokalbiuose apie naudojimo įpročius, viltis ir baimes, susijusias su dirbtinio intelekto plėtra. Pokalbiams vykdyti buvo naudotas „Anthropic Interviewer“ – „Claude“ variantas, apmokytas atlikti interviu. Vėliau atsakymai buvo analizuojami pasitelkiant „Claude“: pirmiausia atrenkant, tyrėjų vertinimu, „šlamštinius, nerimtus ar itin minimalius“ atsakymus, o po to klasifikuojant ir žymint juos pagal nuotaiką bei sentimentą.
Ekonominės naudos lūkesčiai
Respondentai nurodė, kad didžiausių vilčių dėl dirbtinio intelekto sieja su darbo aplinka – būtent ten jie dažniausiai įžvelgia ir daugiausia naudos.
Ataskaitoje teigiama, kad 18,8 proc. dalyvių iš dirbtinio intelekto naudojimo tikėjosi „profesinio meistriškumo“. Tuo pat metu 32 proc. apklaustųjų nurodė, jog dirbtinis intelektas jiems naudingiausias didinant produktyvumą.
„Anthropic“ aiškina, kad produktyvumo augimas dažniausiai pasireiškė tuo, kad žmonės rutinines užduotis patikėjo dirbtiniam intelektui, kad patys galėtų susitelkti į „strategines, aukštesnio lygio problemas“. Kiti respondentai pabrėžė, jog dirbtinis intelektas suteikė daugiau laisvo laiko veikloms už darbo ribų.
Kai kurių analitikų tokios nuotaikos nestebina – jų teigimu, dabartinis dirbtinio intelekto raidos etapas geriausiai tinka būtent paprastesniems pritaikymams.
„Šiuo metu dirbtinis intelektas geriausiai tinka labai pasikartojantiems, siaurai apibrėžtiems, į tikslą orientuotiems naudojimo atvejams… panašiai kaip konkrečios užduotys gamybos linijoje“, – laiške CNBC rašė „Omdia“ vyriausiasis analitikas Lian Jye Su.
Dar konkrečiau, tokiuose scenarijuose dažnai atsiduria administracinės funkcijos, pavyzdžiui, personalo valdymas, sąskaitų tvarkymas ir kitos biuro užkulisių užduotys, teigė rinkos žvalgybos bendrovės „Sensor Tower“ įžvalgų viceprezidentė Seema Shah.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad finansinė nauda iš dirbtinio intelekto dažniau atitenka verslesniems žmonėms. Pasak „Anthropic“, savarankiškai dirbantys asmenys – tarp jų verslininkai, smulkaus verslo savininkai ir turintys papildomų veiklų – ekonominio įgalinimo iš dirbtinio intelekto patyrė daugiau nei tris kartus dažniau nei samdomi darbuotojai.
Vis dėlto naujausi pokyčiai rodo, kad net ir sudėtingesnis darbas gali būti pažeidžiamas panašių sukrėtimų. Po to, kai „Anthropic“ vasarį pristatė „Cowork“ – „Claude“ variantą, galintį atlikti sudėtingesnes užduotis, tokias kaip finansinis modeliavimas ir duomenų valdymas, – investuotojai sureagavo nervingai. Pranešama, kad įvairių sektorių – nuo programinės įrangos iki tyrimų bendrovių – akcijos patyrė platesnį išpardavimą, mat rinką išgąsdino tokių įrankių pasekmės.
„Anthropic“ ir „Alibaba“ investuojant milijardus į agentinį dirbtinį intelektą – modelius, galinčius veikti autonomiškai ir su minimalia naudotojo priežiūra – vis sunkiau prognozuoti, kaip tiksliai keisis profesinis gyvenimas.
„Šie agentai žmonių vardu atliks vis sudėtingesnes užduotis, ir tai turės milžinišką poveikį“, – telefonu CNBC sakė „Counterpoint Research“ tyrimų direktorius Marc Einstein.
Augant neapibrėžtumui, kaip ateities sprendimai pakeis darbą, tyrime aiškiai išryškėjo viena didžiausių baimių – darbo vietų praradimas. Pasak „Anthropic“, 22,3 proc. respondentų šį aspektą įvardijo kaip pagrindinį nerimo šaltinį. Ataskaitoje priduriama, kad tokios baimės gana tolygiai pasiskirstė tarp skirtingų profesijų kategorijų (tyrimas atliktas 2025 m. gruodį).
„Kai dabar programuojų, dažniausiai esu tik stebėtojas, o ne kūrėjas. Matai, kad net ir stebėtojo vaidmens man gali nebereikėti“, – „Anthropic“ cituoja neįvardytą JAV programinės įrangos inžinierių.
Kas iš tiesų laimi iš dirbtinio intelekto?
Vertinant itin spartų dirbtinio intelekto vystymąsi, analitikų nuomonės išsiskiria dėl to, kas galiausiai labiausiai pasinaudos pažadais apie ekonominį įgalinimą.
„Aš matau dirbtinį intelektą kaip didįjį lygintoją. Vienas gražiausių dalykų yra tai, kad kaimo vietovėse Indonezijoje ar Brazilijoje žmonės turi prieigą prie tokio paties dirbtinio intelekto kaip JAV ar Japonijoje“, – teigė M. Einstein.
„Claude“ naudotojai iš besiformuojančių ekonomikų, tokių kaip Subsacharinė Afrika ir Lotynų Amerika, rodė 10–12 proc. mažesnį neigiamų nuostatų dėl dirbtinio intelekto lygį nei naudotojai iš Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos.
Subsacharinės Afrikos respondentai taip pat dažniau nei Šiaurės Amerikos dalyviai pabrėžė siekį per dirbtinį intelektą stiprinti verslumą ir finansinę nepriklausomybę. Panašūs skirtumai matyti lyginant Šiaurės Amerikos atsakymus su Lotynų Amerikos ir Azijos respondentais.
Vis dėlto „EITIC“ etikos konsultacijų įkūrėja Lia Raquel Neves pabrėžė, kad tokie rezultatai gali atspindėti ne tik realias galimybių nuostatas, bet ir paties tyrimo metodikos ribotumus.
Nors 80 508 atsakymai, atitikę tyrėjų nustatytą kokybės slenkstį, sudaro didelę imtį, „Anthropic“ pripažino savanoriško tyrimo, vykdyto tarp jau esamų naudotojų, apribojimus. Prieduose bendrovė nurodė, kad respondentų grupė „krypo“ į tuos, kurie rado pakankamai vertės dirbtiniame intelekte, kad juo toliau naudotųsi, todėl jų požiūriai greičiausiai yra pozityvesni nei būtų bendroje populiacijoje. Be to, beveik pusė visų respondentų buvo iš Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos.
„Rezultatus reikėtų vertinti kaip indikatorių, kaip ankstyvieji ir aktyvūs naudotojai skirtinguose kontekstuose įprasmina savo patirtį su dirbtiniu intelektu, o ne kaip galutinį vaizdą“, – laiške CNBC teigė L. Raquel Neves.
Ji taip pat įspėjo, kad be tinkamų sąlygų dirbtinis intelektas gali pagilinti esamas problemas.
„Jei nėra pakankamų sąlygų, dirbtinis intelektas gali sustiprinti esamus pažeidžiamumus – ypač per skaitmeninę atskirtį, algoritminius šališkumus ar priklausomybę nuo išorinių sistemų“, – CNBC sakė L. Raquel Neves.
Nors dar per anksti tvirtai pasakyti, kas dirbtinio intelekto varžybose patirs didžiausius nuostolius, analitikai mažiau abejoja dėl potencialių laimėtojų.
„Kas sėkmingai sukurs [dirbtinio intelekto] agentus, kuriuos mes visi pradėsime naudoti, tas tikrai laimės“, – teigė M. Einstein.
„Anthropic“ į CNBC prašymą pakomentuoti neatsakė.
