Kai „OpenAI“ pirmą kartą pranešė pradedanti diegti reklamas „ChatGPT“, prekių ženklai ir reklamos agentūros, ypač iš vadinamosios „Madison Avenue“ rinkos, entuziastingai puolė bandyti naują formatą. Tikslas – kuo greičiau suprasti, kaip reklamos strategijose panaudoti dirbtinį intelektą.
Šis pranešimas buvo neįprastai viešas, palyginti su įprastais ankstyvos stadijos („alfa“) bandymais, todėl daugeliui tai atrodė kaip didžiulė galimybė.
Į testavimo programą įtrauktos trys didžiausios pasaulio reklamos agentūros: „WPP“, „Omnicom“ ir „Dentsu“.
Vis dėlto, pasak kelių reklamos rinkos šaltinių, sutikusių kalbėti anonimiškai, bandymas kol kas juda pernelyg lėtai ir neatitinka kilusio ažiotažo. Anot jų, „OpenAI“ partnerius erzina itin konservatyvus diegimo tempas.
Be to, norint dalyvauti bandyme, reikėjo neįprastai didelių reklamos įsipareigojimų. Kai kurie prekių ženklai testui skyrė nuo 200 tūkst. iki 250 tūkst. JAV dolerių – maždaug dvigubai daugiau nei paprastai skiriama eksperimentiniams formatams. Vieni tam naudojo inovacijoms skirtus biudžetus, kiti – paieškos ar socialinių tinklų reklamos lėšas.
Kadangi bandomoji programa turėjo tęstis iki kovo pabaigos, dalis šaltinių teigė nerimaujantys, jog dėl lėto diegimo jų biudžetai iki mėnesio pabaigos taip ir nebus pilnai panaudoti.
Nors nepanaudotos lėšos turėtų būti grąžintos, reklamos biudžetas jau būna „užrakintas“ bandymui, todėl ketvirčio metu jo neįmanoma nukreipti kitur. Be to, reklamuotojai gali negauti tokio įžvalgų kiekio, kokio tikėjosi.
„Omnicom“ į prašymus pakomentuoti neatsakė, o „WPP“ komentarų atsisakė.
„OpenAI“ teigė, kad lėtas reklamos programos diegimas yra sąmoningas sprendimas.
„Esame ankstyvoje reklamos „ChatGPT“ testavimo stadijoje, o šiuo metu tikslas – mokytis ir tobulinti patirtį vartotojams, prieš plečiant ją plačiau. Mus džiugina ankstyvi signalai iš vartotojų ir dalyvaujančių prekių ženklų, taip pat ir toliau matome didelį reklamuotojų susidomėjimą“, – nurodė bendrovė.
Japonijos reklamos milžinė „Dentsu“ CNBC teigė, kad dar prieš pradedant testą klientams buvo suformuoti realistiški lūkesčiai, o lėšos buvo imamos iš inovacijoms ir bandymams skirto fondo.
„Dentsu“ vykdomoji viceprezidentė ir mokamos paieškos vadovė Meredith Spitz sakė, kad tai dar ankstyvas etapas, tačiau įmonė „noriai bendradarbiauja su „OpenAI“, kad toliau testuotų, mokytųsi ir vystytų pasiūlymą“.
„Kol kas reklamos rodymas sparčiai įgauna pagreitį – apimtys didėja kiekvieną savaitę, aplinkai plečiantis“, – teigė ji.
Nors pradinių nusivylimų esama, šaltiniai tvirtino, kad juos pozityviai nustebino „OpenAI“ reakcija į grįžtamąjį ryšį ir tai, kaip greitai bendrovė geba daryti pakeitimus bei pastaruoju metu didinti apimtis.
Jų vertinimu, atsargumas gali rodyti „OpenAI“ siekį kurti tvarų ir sėkmingą reklamos verslą. Tačiau nusivylimas kyla dėl didelio entuziazmo šiai naujai kategorijai: rinka nori greičiau investuoti biudžetus į „ChatGPT“ reklamas ir gauti daugiau duomenų, kaip jos veikia.
Remiantis tyrimų bendrovės „Sensor Tower“ duomenimis, iki kovo vidurio parodytų reklamų skaičius padidėjo maždaug 600 proc., palyginti su mėnesio pradžia.
„Sensor Tower“ taip pat skaičiuoja, kad reklamos jau pasiekė apie 5 proc. „ChatGPT“ mobiliųjų vartotojų, kai kovo pradžioje šis rodiklis siekė apie 1 proc.
Galimybės „OpenAI“ ir dirbtinio intelekto reklamos rinkai išlieka milžiniškos. Naujausioje „Truist“ analitikų apžvalgoje 2026-ieji įvardyti kaip lūžio metai reklamai, paremtai didžiaisiais kalbos modeliais.
„Per artimiausius kelerius metus tikimės, kad LLM pagrįsti reklamos kanalai taps vienu svarbiausių skaitmeninės reklamos industrijos ramsčių greta paieškos, socialinių tinklų ir mažmeninės žiniasklaidos“, – rašė analitikai.
„Truist“ vertinimu, „OpenAI“ šiemet iš reklamos sugeneruos mažiau nei 1 mlrd. JAV dolerių pajamų, o iki 2030 metų ši suma gali viršyti 30 mlrd. JAV dolerių.
„Dentsu“ pažymėjo, kad didžiausia šių naujų reklamų vertė gali atsiskleisti prekių ženklams, siekiantiems pasiekti „ChatGPT“ vartotojus su labai konkrečiomis užklausomis.
„Apskritai matome, kad ir toliau itin svarbu derinti reklamos aktualumą su vartotojo ketinimu. Tai patvirtina platesnę tendenciją pokalbinėje paieškoje: kai vartotojo ketinimas tikslus, geriausiai pasiruošę yra prekių ženklai, turintys aiškų pasiūlymą ir pritaikytas žinutes, leidžiančias pateikti aktualią vertę būtent tuo momentu“, – sakė M. Spitz.
Nors reklamos integravimas į dirbtinio intelekto paiešką daugeliui rinkos dalyvių atrodo itin perspektyvus, „Anthropic“ šį kelią vertina atsargiau. Praėjusį mėnesį bendrovė reklamoje, rodytoje per „Super Bowl“, kritikavo „OpenAI“ žingsnį į reklamą ir pabrėžė, kad jos platforma išliks be reklamų. Tuo metu „Perplexity“ neseniai pašalino reklamas iš savo platformos po to, kai bandymus buvo pradėjusi dar 2024 metais.
„Google“ oficialių planų dėl reklamų „Gemini“ viduje kol kas nėra paskelbusi, tačiau bendrovė ankstesniuose pranešimuose signalizavo tokios galimybės neatmetanti. Ji jau turi didelį reklamos inventorių aplink „AI overview“ rezultatus, rodomus greta „Google“ paieškos rezultatų.
Todėl išlieka klausimas, ar lėtas „OpenAI“ diegimas netaps pranašumu rinkos lyderiui „Google“, kuri, „Truist“ vertinimu, šiemet iš paieškos reklamos pardavimų turėtų gauti apie 252 mlrd. JAV dolerių.
