Bankas „Luminor“ prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 3,6 proc. ir pagal šį rodiklį pirmaus Baltijos šalyse.
Anot banko analitikų, augantis vidaus vartojimas, antrosios pensijų pakopos lėšos ir rekordinis Europos Sąjungos (ES) finansavimas šalies ekonomiką „užkaitins iki raudonumo“.
Banko teigimu, Latvijoje BVP šiemet turėtų augti 2,5 proc., o Estijoje – 2 proc.
Tačiau manoma, kad nuo kitų metų šio rodiklio augimas Lietuvoje lėtės – 2027 m. BVP šalyje didės 2,4 proc., o 2028 m. augs tik 1,2 proc.
„Anksčiau įvertinti neigiami faktoriai niekur nedingo, o naujų vis atsiranda, todėl nereikėtų stebėtis, kad lėtėjimas bus spartesnis nei tikėjomės. Šiemet Lietuvoje formuojasi tobulas vidaus vartojimo burbulas, kurį pučia teigiami vartotojų lūkesčiai, įsiliesiantys milijardai iš antros pensijų pakopos, rekordinė 3,7 mlrd. eurų ES finansinė parama ir 4,8 mlrd. eurų krašto apsaugai“, – pranešime teigia „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Luminor“ skaičiavimais, infliacija šiais metais Lietuvoje augs iki 5 proc., o ateinančius dvejus metus nuosaikiai mažės.
Vis dėlto šių metų rodiklis, anot banko, gali būti dar didesnis, jei pasaulinis naftos ir gamtinių dujų kainų šuolis užsitęstų.
Manoma, jog paslaugų ir maisto kainų augimas išliks panašus kaip ir šiemet, tačiau itin padidės energetinių prekių, ypač degalų ir šildymo, kainos.
„Šiuo metu Lietuvos ekonomika yra gerokai atsparesnė energetikos kainų šokui nei anksčiau. Tam pasitarnauja ir diversifikuota gamyba iš atsinaujinančios energijos šaltinių, ir gerokai sumažėjęs dujų vartojimas šildant miestus, tačiau šiemet papildomą postūmį energijos kainoms suteikia sumažintas PVM tarifas centriniam šildymui bei didesni degalų akcizai, todėl poveikis bendrai infliacijai bus didesnis nei galėtų būti“, – pažymi Ž. Mauricas.
Be to, bankas šiemet prognozuoja 8 proc. darbo užmokesčio didėjimą, tuo metu Latvijoje ir Estijoje algos turėtų augti atitinkamai 6,5 ir 5 proc.
„Vidaus vartojimo burbulas ir nepalanki situacija Lietuvos eksporto rinkose didina jau kuris laikas stebimą disbalansą, kuomet mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje auga maždaug 10 proc. per metus, tuo metu apdirbamosios pramonės produkcijos gamybos augimas praktiškai sustojo“, – teigia ekonomistas.
Banko teigimu, kainų augimas trumpuoju laikotarpiu gali padidinti valstybės biudžeto pajamas, kurios auga ne tik dėl didesnių akcizų, bet ir dėl didesnio PVM surinkimo brangstant prekėms ir didėjant vidaus vartojimui.
Vis dėlto, nors šiemet valdžios sektoriaus balansą tikimasi išlaikyti 2 proc. deficito ribose, prognozuojama, kad 2027 m. jis didės iki 3 proc., o 2028 m. gali pasiekti apie 5 proc.
„Luminor“ skaičiavimais, šiemet vidutinis nedarbo lygis sieks 6,8 proc., o kitąmet jis gali pakilti iki 7 proc.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
