Lėktuvų saugos paslaptys: kodėl turite vos 15 sekundžių ir ką oro linijos nutyli
Skrydis lėktuvu daugeliui atrodo įprasta ir net nuobodi kelionės dalis. Tačiau už ramios kelionės 11 kilometrų aukštyje slypi sudėtinga technologijų, fizikos ir griežtų procedūrų sistema.
Nuo deguonies kaukių veikimo iki sparnų konstrukcijos – kiekviena detalė sukurta taip, kad net kritinėse situacijose keleiviai turėtų realią galimybę išgyventi. Vis dėlto yra faktų apie skrydžio saugą, kurie daugeliui keliautojų lieka mažai žinomi.
Kai kurios iš šių detalių gali atrodyti netikėtos – pavyzdžiui, kiek iš tikrųjų laiko žmogus turi reaguoti praradus salono slėgį arba kuri vieta lėktuve statistiškai laikoma saugesne.
Kritinės sekundės 11 kilometrų aukštyje
Staigus salono slėgio kritimas yra viena pavojingiausių situacijų aukštai skrendančiame lėktuve. Dažnai manoma, kad keleiviai turi kelias minutes ramiai užsidėti deguonies kaukę, tačiau realybė yra visai kitokia.
Kruiziniame aukštyje žmogus turi vos apie 10–15 sekundžių vadinamojo „naudingo sąmonės laiko“. Per šį laikotarpį smegenys dar gauna pakankamai deguonies veikti, tačiau vėliau prasideda hipoksija – deguonies trūkumas organizme.
Hipoksija klastinga tuo, kad ji retai sukelia paniką. Žmogus gali jaustis keistai ramus, apsvaigęs ar net euforiškas, kol staiga praranda sąmonę.
Būtent dėl šios priežasties saugumo instrukcija „pirmiausia užsidėkite kaukę sau, tik tada padėkite kitam“ nėra atsitiktinė taisyklė – tai gyvybiškai svarbi procedūra.
Deguonies kaukėse esančių cheminių generatorių deguonies paprastai pakanka maždaug 12–15 minučių. Tiek laiko pilotams reikia tam, kad lėktuvą saugiai nuleistų į žemesnį aukštį, kuriame kvėpuoti galima ir be papildomo deguonies.
Saugiausios vietos ir įgulos paslaptys
Nors aviakompanijos vengia oficialiai įvardyti saugiausias vietas lėktuve, įvairių aviacijos tyrimų duomenys rodo tam tikras tendencijas.
Analizuojant didesnių avarijų statistiką pastebėta, kad galinis lėktuvo trečdalis dažniau pasižymi šiek tiek didesniu išgyvenamumo rodikliu. Kai kurių tyrimų duomenimis, mirtingumas gale siekia apie 32 proc., o vidurinėje salono dalyje – apie 39 proc.
Dar viena detalė, kurią keleiviai dažnai pastebi, bet retai susimąsto – skrydžio palydovai kilimo ir tūpimo metu sėdi atsisukę atgal.
Toks sėdėjimo būdas pasirinktas dėl fizikos. Jei įvyksta kietas tūpimas arba staigus smūgis, nugaros dalis geriau sugeria smūgio energiją, apsaugodama kaklą ir galvą. Taip įgulos nariai turi didesnę tikimybę likti darbingi ir vadovauti evakuacijai.
Kartais pasitaiko ir mažiau girdimų incidentų. Pavyzdžiui, kai kurios gelbėjimosi liemenės dingsta, nes keleiviai jas pasiima kaip suvenyrus.
Dėl šios priežasties patyrę keliautojai dažnai patikrina po sėdyne esančią erdvę vos atsisėdę – tai paprastas, bet naudingas įprotis.
Nematoma higienos pusė
Daugelis mano, kad nešvariausia vieta lėktuve yra tualetas. Tačiau tyrimai rodo visai kitą vaizdą.
Didžiausias bakterijų kiekis dažnai aptinkamas ant atlenkiamų staliukų. Kai kurių tyrimų duomenimis, ant jų gali būti net iki 8 kartų daugiau bakterijų nei ant tualeto nuleidimo mygtuko.
To priežastis paprasta – lėktuvai tarp skrydžių paruošiami labai greitai, todėl staliukai retai dezinfekuojami itin kruopščiai.
Dar viena rekomendacija, kurią dažnai pateikia patyrę skrydžių palydovai, susijusi su gėrimais.
Kava ir arbata lėktuve dažnai ruošiama iš vandens talpyklų, kurios valomos nereguliariai. Kai kuriuose tyrimuose jose aptikta žarnyno lazdelės bakterijų pėdsakų.
Dėl šios priežasties saugiausias pasirinkimas dažniausiai yra vanduo iš gamykliškai uždaryto buteliuko.
Techniniai mitai: žaibas ir sparnai
Vienas dažniausių keleivių baimių šaltinių – žaibo smūgis į lėktuvą arba stipriai besilankstantys sparnai turbulencijos metu.
Tačiau tokie reiškiniai yra normalūs ir įtraukti į orlaivių konstrukcijos skaičiavimus.
Statistiškai į komercinį lėktuvą žaibas pataiko vidutiniškai kartą per metus. Orlaivio korpusas veikia kaip Faradėjaus narvas – elektros energija paskirstoma išoriniu paviršiumi ir išleidžiama atgal į atmosferą.
Ne mažiau įspūdinga yra sparnų konstrukcija. Šiuolaikiniai lėktuvai sukurti taip, kad jų sparnai galėtų lankstytis itin dideliu kampu nesulūždami.
Pavyzdžiui, bandymų metu „Boeing 787“ sparnai gali išlinkti į viršų beveik 7,5 metro. Tokia konstrukcija leidžia jiems sugerti turbulencijos jėgas ir apsaugo nuo konstrukcinių pažeidimų.
Keleivio vaidmuo saugume
Nors modernūs lėktuvai yra vienos saugiausių transporto priemonių, keleivio elgesys kritinėje situacijoje taip pat turi didelę reikšmę.
Paprasti veiksmai – pavyzdžiui, suskaičiuoti eiles iki artimiausio avarinio išėjimo arba atidžiai išklausyti saugumo instrukcijas – gali sutaupyti brangių sekundžių evakuacijos metu.
Kartais būtent tokios smulkios detalės tampa skirtumu tarp panikos ir kontroliuojamos reakcijos.
