Kepenų ligų simptomus gydantis gastroenterologas Samuli Nissinen neseniai patyrė nemalonią staigmeną per pietų pertrauką. Kolegų kompanijoje ragaujant sveikatai naudingomis savybėmis reklamuojamą skoniuotą mineralinį vandenį, gydytojo dėmesį patraukė gėrimo sudėtis. Ant butelio etiketės buvo pabrėžiama, kad produktas papildytas cinku ir vitaminu E.
Tačiau perskaitęs smulkiu šriftu pateiktą informaciją apie sudėtį, Nissinen pastebėjo gana didelį cukraus kiekį. Nors jis ir žinojo, kad tai yra pasaldintas vanduo, tikslus cukraus kiekis vis tiek nustebino.
Gydytojas paskaičiavo, kad viename butelyje yra maždaug pusantro valgomojo šaukšto cukraus. Jo teigimu, tai visiškai nereikalingas priedas gėrimui, kuris reklamuojamas kaip sveikesnis pasirinkimas.
Be to, gėrimas buvo saldintas fruktoze – vadinamuoju vaisių cukrumi. Pasak specialisto, būtent skystos formos fruktozė gali būti ypač nepalanki žmogaus sveikatai.
Daugelis žmonių tokius gėrimus vartoja net nesusimąstydami apie jų sudėtį. Pasak Nissineno, įvairūs sveikatingumo teiginiai ant pakuočių gali sudaryti klaidingą įspūdį, kad produktas yra naudingas organizmui.
Ant tokių gėrimų dažnai nurodoma, kad juose yra vitaminų, natūralių augalinių ekstraktų ar kitų „sveikų“ ingredientų. Tačiau net ir nedidelis tokių priedų kiekis neatsveria žalos, kurią gali sukelti didelis cukraus kiekis.
Samuli Nissinen specializuojasi gastroenterologijoje – medicinos srityje, kuri tiria ir gydo skrandžio, žarnyno bei kepenų ligas. Jis taip pat aktyviai dalijasi medicininėmis žiniomis socialiniuose tinkluose.
Savo „Instagram“ paskyroje „gastrosamuli“ gydytojas paskelbė vaizdo įrašą apie minėtą skoniuotą mineralinį vandenį. Pasak jo, idėja šiam įrašui kilo spontaniškai po darbo dienos.
Gydytojas pabrėžia, kad moksliniuose tyrimuose fruktoze saldinti gėrimai dažnai siejami su padidėjusia kepenų suriebėjimo rizika. Ši liga mediciniškai vadinama nealkoholine suriebėjusių kepenų liga.
Tai viena dažniausių kepenų ligų Suomijoje, nustatoma maždaug kas penktam gyventojui. Liga dažnai vystosi nepastebimai ir ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų.
Pasak Nissineno, net ir palyginti nedidelis fruktoze saldintų gėrimų kiekis gali padidinti kepenų suriebėjimo riziką. Kuo dažniau tokie gėrimai vartojami, tuo didesnė tikimybė, kad ilgainiui gali išsivystyti kepenų pažeidimai.
2019 metais atlikta meta-analizė, kurioje apibendrinti ankstesni tyrimai, parodė gana aiškią tendenciją. Į didesnės rizikos grupę jau patenka žmonės, kurie kasdien išgeria vieną stiklinę fruktoze saldinto gėrimo.
Toks kiekis prilygsta maždaug dviem pusės litro buteliams per savaitę. Analizuojant šį ryšį buvo panaudoti apie 35 tūkstančių žmonių duomenys.
Gydytojo teigimu, jei žmogus kasdien išgeria tokį gėrimą, tai reiškia, kad kasdien organizmas gauna apie penkis arbatinius šaukštelius nereikalingos skystos fruktozės.
Tiesa, mokslininkai pabrėžia, kad tokie tyrimai negali visiškai atmesti kitų gyvenimo būdo veiksnių įtakos. Vis dėlto akivaizdu, kad didelę dalį vadinamojo paslėpto cukraus žmonės gauna būtent iš įvairių gėrimų.
Situacija gali būti kiek kitokia, jei tokie gėrimai vartojami kaip sportiniai gėrimai intensyvaus fizinio krūvio metu. Tačiau problema atsiranda tada, kai jie tampa kasdieniu paprasto vandens pakaitalu.
Pasak Nissineno, retkarčiais išgertas saldus gėrimas nėra didelė problema. Tačiau svarbiausia yra tai, ką žmogus daro reguliariai ir kasdien.
Nors fruktozės yra ir vaisiuose, jų valgymas nėra tas pats, kas gerti fruktoze saldintus gėrimus. Pagrindinis skirtumas, tikėtina, susijęs su vaisiuose esančiomis skaidulomis.
Skaidulos lėtina cukraus pasisavinimą ir veikia tarsi apsauginis mechanizmas. Vis dėlto ir čia svarbus saikas, nes labai didelis vaisių kiekis taip pat reiškia didesnį suvartojamo cukraus kiekį.
Kai kurie žmonės mano, kad geresnė alternatyva gali būti dietiniai, dirbtiniais saldikliais saldinti gėrimai. Tačiau tyrimai rodo, kad ir jie gali būti susiję su didesne antsvorio rizika.
Tiksli šio ryšio priežastis iki galo nėra aiški. Viena iš teorijų teigia, kad dirbtiniai saldikliai gali paveikti žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą.
Per žarnyno mikrobiotą gali keistis ir energijos apykaita bei sotumo jausmo reguliavimas. Tai gali turėti įtakos svorio augimui.
Dėl šios priežasties gydytojas nerekomenduoja kasdien vartoti ir dietinių, be cukraus saldintų gėrimų. Nors juose nėra kalorijų, tai dar nereiškia, kad jie yra visiškai nekenksmingi.
Pasak gastroenterologo, saugiausias kasdienis pasirinkimas vis dar išlieka paprastas vanduo. Taip pat tinka nesaldinta arbata ar kiti gėrimai be cukraus.
Skoniuotus gėrimus – tiek saldintus cukrumi, tiek dirbtiniais saldikliais – jis pataria palikti tik retoms progoms. Tokiu būdu galima sumažinti nereikalingo cukraus kiekį kasdienėje mityboje ir apsaugoti kepenų sveikatą.