Biologai atskleidė netikėtą, tačiau moksliškai pagrįstą reiškinį: kai kurių rūšių tarakonai po poravimosi vienas kitam nukramto sparnus. Pasirodo, tai nėra paprastas kanibalizmas ar maisto paieška – toks elgesys padeda išsaugoti porininko ištikimybę ir sustiprina ilgalaikį ryšį tarp partnerių.
Tarakonai kanibalai, žinomi dėl šiurpios praktikos po poravimosi nukąsti vienas kitam sparnus, taip elgiasi dėl netikėtos priežasties – siekdami išsaugoti porininko ištikimybę. Sukūrus tokią „sparnų aukojimo“ porą, vabzdžiai ima agresyviai ginti savo teritoriją nuo kitų tos pačios rūšies atstovų ir dėmesį skiria tik savo partneriui.
Žiaurus ritualas dėl šeimos išsaugojimo
Japonijos mokslininkai ištyrė tarakonų rūšies Salganea taiwanensis elgesį. Šie vabzdžiai minta sutrunijusia mediena ir joje įsirengia lizdus. Po poravimosi tarakonai suėda vienas kito sparnus.
Kadangi sparnai beveik neturi maistinės vertės, tyrėjai padarė išvadą, jog šis keistas ritualas yra mechanizmas, padedantis partnerius išlaikyti kartu visam gyvenimui. Taip pora gali drauge auginti palikuonis per kelis sezonus – sumažėja išsiskyrimo ar „išsiblaškymo“ rizika ieškant kitų partnerių.
Lizdo ir partnerio gynyba
Siekdami patikrinti hipotezę apie porinę ištikimybę, mokslininkai atliko eksperimentą: prie jau susiformavusių porų buvo pridėta svetimų tos pačios rūšies tarakonų. Vos tik atsirasdavo nepageidaujamas „svecias“, nepriklausomai nuo jo lyties, pora akimirksniu imdavo rodyti agresiją.
Tas tarakonas, kuris pirmasis pastebėdavo atėjūną, pradėdavo jį stumdyti ir mėginti nuvyti nuo lizdo. Partneris galėjo aktyviai prisijungti prie „mūšio“ arba demonstruoti aiškiai priešišką elgesį – kapstytis substrate, nervingai judinti pilvelį, blaškytis. Kartais pora netgi užblokuodavo įėjimą į savo būstą pjuvenomis, taip fiziškai užtverdama kelią įsibrovėliams.
Įdomu tai, kad tarp porų, kurios dar nebuvo poravusios ir nebuvo suėdusios vienas kito sparnų, agresija svetimų atžvilgiu beveik nepasireikšdavo. Tai yra pirmasis moksliškai patvirtintas pasirinktinės agresijos ir socialinės prisirišimo prie konkretaus partnerio pavyzdys tarp bestuburių.
Pasak tyrimo autorių, po poros susidarymo ir sparnų suėdimo ritualo tiek patinai, tiek patelės nuolat atmesdavo visus „vargintojus“ abiejų lyčių, tačiau niekada nepuldavo ir nekeisdavo savo jau susiformavusio partnerio. Taip sukuria tvirta, ilgalaikė porinė sąjunga, kuri stiprina palikuonių išgyvenimo galimybes.
Biologų teigimu, tokių elgesio strategijų tyrimai padeda geriau suprasti, kaip net ir paprasti bestuburiai evoliucijos metu išvysto sudėtingus socialinius ryšius, primenančius porinę ištikimybę ir ilgalaikes šeimines partnerystes.
