Kompostavimas – paprastas ir labai veiksmingas būdas pagerinti sodo dirvožemį, sumažinti atliekų kiekį ir sutaupyti trąšoms. Tinkamai paruoštas kompostas pavasarį tampa tikru „juoduoju auksu“ augalams. Žemiau pateikiami patarimai, ką verta dėti į kompostinę ir kokių atliekų reikėtų vengti.
Dažniausiai į kompostą keliauja įvairios organinės atliekos: lapai, šakelės, daržovių ir vaisių lupenos, kavos tirščiai. Kiekvienas iš šių komponentų turi specifinę įtaką būsimam kompostui – gerina jo struktūrą ir maistingumą, todėl vėliau jis geriau maitina augalus.
Kaip pastebi Jungtinės Karalystės sodininkai, kompostui galima panaudoti ir įprastus virtuvės daiktus. Vienas iš jų – indų plovimo kempinėlės, tačiau tik tos, kurios pagamintos iš natūralių medžiagų, o ne iš plastiko. Pakanka tokią kempinėlę susmulkinti į nedidelius gabalėlius ir įmaišyti į komposto krūvą.
Jei kempinėlės pagamintos iš celiuliozės ar kitų natūralių žaliavų, jos padeda subalansuoti azotu turtingas medžiagas ir gerina vandens įgeriamumą. Taip kur kas lengviau palaikyti tinkamą drėgmės lygį kompostinėje. Tokios sąlygos ypač palankios mikroorganizmų veiklai, kurie ir yra atsakingi už organinių medžiagų skaidymą.
Panašiai veikia ir duonos likučiai, trupiniai, seni krekeriai, jei tik jie nėra patepti sviestu ar kitais riebiais priedais. Šie produktai priskiriami vadinamiesiems „rudiems“ komposto komponentams – tai anglimi turtingos medžiagos, kurios puikiai subalansuoja „žaliuosius“ elementus, pavyzdžiui, daržovių bei vaisių žieves. Tinkamos „žalių“ ir „rudų“ medžiagų proporcijos yra itin svarbios norint palaikyti pusiausvyrą komposto krūvoje ir užtikrinti sklandų, greitą skaidymosi procesą.
Ko negalima mesti į kompostą?
Rinkdamiesi britų sodininkų išbandytus metodus, nepamirškite, kad plastikinės ar iš sintetinių medžiagų pagamintos kempinės kompostavimui netinka. Jos gali į kompostą išskirti dirbtinius ar net toksiškus junginius. Tas pats galioja bet kokioms pakuotėms, padengtoms plastiko sluoksniu ar plėvele.
Įprastoje sodo kompostinėje geriau atsisakyti mėsos, žuvies ir riebalų produktų – jie labai lėtai suyra, skleidžia nemalonų kvapą ir pritraukia kenkėjus. Panaši situacija ir su pienu bei kitais pieno produktais.
Taip pat netinka kompostuoti naminių gyvūnų, ypač šunų ir kačių išmatų – jos gali būti užkrėstos parazitais ir ligų sukėlėjais. Į komposto krūvą nereikėtų mesti ir sergančių augalų, gelstančių lapų ar pūvančių šaknų, nes taip lengvai išplatinsite ligas po visą sodą.
Kompostuoti nerekomenduojama ir piktžolių su subrendusiomis sėklomis, nes jos gali išlikti gyvybingos ir vėliau vėl išplisti po visą sklypą. Impregnuota mediena taip pat netinka – iš jos į dirvą gali patekti nuodingų medžiagų.
Labai svarbu kompostuojant išlaikyti pusiausvyrą tarp skirtingų komponentų. Dėl šios priežasties patariama riboti citrusinių vaisių žievių kiekį – jos rūgština kompostą ir gali sutrikdyti mikroorganizmų bei sliekų veiklą.
