Didmiesčių gyventojai su nerimu susiduria kelis kartus dažniau nei žmonės iš mažesnių vietovių.
Psichologas Aleksandras Loginovas pabrėžia, kad daugeliu atvejų šią būseną sustipriname patys – savo kasdieniais įpročiais. Specialistas įvardijo veiksnius, kurie dažniausiai didina vidinę įtampą ir dirglumą.
Didelis kavos kiekis
Šiuolaikinį biuro gyvenimą sunku įsivaizduoti be kavos. Daugelis pripažįsta, kad tiesiog negali pradėti dienos be kelių puodelių, ypač kalbant apie stiprią „espresso“ kavą.
A. Loginovas aiškina, kad kava skatina adrenalino ir kortizolio – streso hormonų – išsiskyrimą. Dėl to net ramioje aplinkoje žmogus gali jausti nepagrįstą nerimą, vidinę įtampą ir padažnėjusį širdies plakimą.
Nuolatinis kontaktas su išmaniuoju telefonu
Išmanusis telefonas rankoje tapo kasdiene žmogaus dalimi. Problemos prasideda tada, kai neįmanoma išbūti net 10–15 minučių nepatikrinus socialinių tinklų.
Psichologo teigimu, taip nuolat įsijungia savęs lyginimo su kitais – sėkmingesniais, gražesniais, turtingesniais – mechanizmas. Tai sukelia daugybę neigiamų emocijų – nuo susierzinimo iki asmeninės nesėkmės jausmo. Po truputį formuojasi lėtinis vidinis stresas.
Žemas cukraus kiekis kraujyje
Alkis – ne tik nemalonus pojūtis. Kai sumažėja cukraus kiekis kraujyje, organizmas tokią situaciją suvokia kaip stresą.
Žmonės, kurie laikosi griežtų dietų, dažnai patiria staigius cukraus svyravimus. Tuomet organizmas „kelia aliarmą“, kuris pasireiškia agresija, nerimu ir emociniu nestabilumu.
Socialinių kontaktų stoka
Trumpi vienatvės periodai reikalingi kiekvienam, tačiau ilgalaikė socialinė izoliacija daro neigiamą poveikį psichikai.
A. Loginovas pažymi, kad pokalbiai su maloniais žmonėmis didina dopamino – malonumo hormono – kiekį. Vengiant susitikimų su draugais ir artimaisiais, nerimo jausmas ir emocinis išsekimas gali dar labiau sustiprėti.
Specialistas pabrėžia: jei nerimas tampa nuolatiniu palydovu, svarbu ne tik mažinti išorinius veiksnius, bet ir sąmoningai pažvelgti į savo įpročius bei gyvenimo būdą.
