Kambariniai augalai ilgą laiką buvo laikomi tik jaukumo ir estetikos elementu. Tačiau nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jie daro kur kas didesnę įtaką mūsų savijautai – nuo patiriamos šilumos pojūčio iki oro kokybės ir net patalpų mikrobiomo.
Naujas tarptautinis tyrimas atskleidė, kad kambariniai augalai gali ne tik papuošti interjerą, bet ir pagerinti patalpų oro kokybę bei komfortą. Jie padeda sumažinti juntamą karštį, padidina oro drėgmę ir gali mažinti tam tikrų teršalų koncentraciją.
Tyrimas atliktas Sario universitete (Jungtinė Karalystė) vykdant projektą „GREENIN Micro Network Plus“. Prie darbo prisidėjo 35 ekspertai iš Jungtinės Karalystės, įvairių Europos šalių, JAV, Australijos, Indijos ir Brazilijos. Komanda dirbo glaudžiai bendradarbiaudama su pasauliniu Švaraus oro tyrimų centru.
Mokslininkai sukūrė dešimties pagrindinių klausimų sistemą, skirtą visapusiškai įvertinti patalpų želdinimo poveikį. Buvo atsižvelgta į technines charakteristikas, mikrobiologiją, poveikį sveikatai, socialinius ir ekonominius aspektus, taip pat į tai, kur ir kaip patalpose išdėstomi augalai. Atskirai palygintos 26 skirtingos želdinimo sistemos – nuo paprastų vazoninių augalų iki „gyvųjų sienų“ ir hidroponinių bokštų.
Vienas ryškiausių rezultato aspektų – didesni augalai gali realiai sumažinti juntamą patalpų karštį maždaug iki dviejų laipsnių. Net jei termometro rodmenys iš esmės nesikeičia, žmonės tokiose patalpose jaučiasi vėsiau ir gaiviau. Be to, augalai didina oro drėgmę, kas ypač svarbu žiemą ar intensyviai kondicionuojamuose pastatuose.
Kai kurios specialiai sukurtos želdinimo sistemos parodė gebėjimą mažinti smulkiųjų dalelių ir lakiųjų organinių junginių (LOJ) koncentraciją. Šie junginiai išsiskiria iš dažų, baldų, valymo priemonių ir kitų apdailos medžiagų. Vis dėlto veiksmingumas labai priklauso nuo tinkamai parinktos sistemos, pakankamo apšvietimo ir reguliarios augalų priežiūros.
Mokslininkai daug dėmesio skyrė ir patalpų mikrobiomui – mikroorganizmų visumai ore bei ant paviršių. Pirminiai duomenys rodo, kad augalai gali papildyti šią terpę natūraliais, aplinkai būdingais mikroorganizmais. Tačiau tam, kad būtų patvirtintas ilgalaikis tokio poveikio sveikatai efektas, dar reikia išsamesnių tyrimų.
Pagrindinis tyrimo autorius profesorius Prašantas Kumaras pabrėžė, kad žmonės patalpose praleidžia apie 90 % savo laiko, tačiau želdinimo įtaka vidaus aplinkai vis dar menkai ištirta. Jo teigimu, į kambarius ir biurus įnešamus augalus reikėtų vertinti ne kaip dekorą, o kaip pastato ekologinės infrastruktūros dalį.
Tyrimo autoriai taip pat akcentuoja, kad be tinkamo planavimo ir nuolatinės priežiūros tikėtino poveikio galima ir nesulaukti. Ateityje planuojama atlikti daugiau tyrimų realiuose namuose, mokyklose ir biuruose, kartu įvertinant vėdinimo sistemas, apšvietimą, žmonių skaičių ir kitus veiksnius.
Ankstesni moksliniai darbai yra parodę ir kitus aplinkos poveikio sveikatai pavyzdžius, pavyzdžiui, kodėl kalnuose gyvenantys žmonės rečiau serga diabetu. Tokie tyrimai skatina naujai pažvelgti į tai, kaip erdvės, kuriose gyvename ir dirbame, veikia mūsų fizinę bei emocinę būklę – o kambariniai augalai šiame paveiksle užima vis svarbesnę vietą.
