Vis daugiau tyrimų rodo, kad gyvenamoji aplinka gali turėti netikėtą poveikį mūsų sveikatai. Naujausi mokslininkų duomenys leidžia manyti, kad gyvenimas kalnuose ne tik stiprina širdį bei kvėpavimo sistemą, bet ir gali sumažinti diabetu susirgimo riziką – dėl ypatingo mūsų kraujo ląstelių elgesio esant mažesniam deguonies kiekiui.
Gyvenimas dideliame aukštyje gali sumažinti diabeto išsivystymo riziką. Tyrėjai nustatė, kad esant deguonies trūkumui eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai) pradeda aktyviai „sugerti“ gliukozę iš kraujo. Šie nauji duomenys atveria kelią inovatyviems diabeto gydymo metodams, kurių veiksmingumas jau išbandytas su pelėmis.
Žmonės, gyvenantys daugiau kaip 1500 metrų aukštyje virš jūros lygio, vidutiniškai 12 % rečiau serga diabetu nei žemumų gyventojai. Ilgą laiką šio reiškinio mechanizmas buvo neaiškus. Dabar žurnale „Cell Metabolism“ publikuotas tyrimas parodė, kad hipoksijos (deguonies trūkumo) sąlygomis organizmas gamina daugiau eritrocitų, o pačios šios ląstelės pakeičia savo elgseną ir ima veikti tarsi „gliukozės kempinės“.
Tyrėjų komanda patikrino hipotezę su pelėmis, joms sudarydama aplinką, kurioje yra mažiau deguonies. Paaiškėjo, kad deguonies stokojantys eritrocitai itin aktyviai pasisavina gliukozę ir paverčia ją junginiu, kuris padeda lengviau atiduoti deguonį audiniams. Tyrimui vadovavusios mokslininkės, daktarės Jolandos Martí-Mateos iš Gladstono instituto, teigimu, tokie eritrocitai turi daugiau gliukozės pernešėjų nei įprastos kraujo ląstelės.
Remdamiesi šiuo mechanizmu, mokslininkai sukūrė eksperimentinį vaistą „HypoxyStat“, kuris „imituoja“ deguonies trūkumo efektą nesukeldamas tikros hipoksijos. Bandymų su pelėmis metu šis preparatas visiškai normalizavo gliukozės kiekį kraujyje ir pasirodė esąs veiksmingesnis už šiuo metu naudojamas priešdiabetines terapijas.
„Prieš pritaikant šiuos rezultatus pacientams dar laukia daug darbo, tačiau biologiniai duomenys iš tiesų labai viltingi“, – pabrėžė vyresnioji tyrimo autorė, daktarė Isha Jain.
Ankstesni moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad gyvenimo būdas ir mityba turi didelę įtaką lėtinių ligų rizikai. Pavyzdžiui, nustatyta, kad žmonės, kurie laikosi vegetarinės mitybos, rečiau suserga krūties, inkstų, kasos, prostatos vėžiu bei daugybine mieloma. Naujausi duomenys apie aukštikalnių poveikį gliukozės apykaitai papildo šias žinias, leisdami ateityje galimai kurti naujus, fiziologiniais procesais paremtus diabeto gydymo metodus.
