Esamų vaistų pritaikymas kelioms ligoms gydyti dažnai yra greitesnis, saugesnis ir pigesnis būdas nei visiškai naujų gydymo metodų kūrimas.
Naujausias esamų vaistų ir vakcinų vertinimas parodė, kad erekcijos sutrikimo gydymui skirtas preparatas, žinomas prekiniu pavadinimu „Viagra“, gali būti viena iš perspektyviausių priemonių saugoti žmones nuo Alzheimerio ligos.
Šią apžvalgą parengė 21 ekspertas. Jie nagrinėjo anoniminius pasiūlymus, klinikinių tyrimų duomenis ir visuomenės patirtis, kol galiausiai sudarė 80 perspektyvių kandidatų, galinčių padėti gydant šį neurodegeneracinį sutrikimą, sąrašą.
Iš šio sąrašo išsiskyrė trys preparatai: sildenafilis („Viagra“), „Zostavax“ (juostinės pūslelinės vakcina) ir riluzolis (vaistas, vartojamas amiotrofinei lateralinei sklerozei gydyti).
Šie gydymo metodai jau anksčiau buvo siejami su Alzheimerio ligos prevencija, tačiau faktas, kad būtent juos ekspertai išskyrė kaip tinkamiausius tolesnei plėtrai, yra svarbus jų potencialo įvertinimas.
Apžvalgoje naudotas vadinamasis Delfų konsensusas – struktūruotas procesas, dažnai taikomas medicinoje ir visuomenės sveikatoje, padedantis specialistų grupėms pasiekti bendrą, argumentuotą sprendimą.
„Kiekvienam iš šių prioritetinių kandidatų yra įrodymų, pagrindžiančių jų veikimo mechanizmus, atlikti ikiklinikiniai tyrimai, taip pat epidemiologiniai ir (arba) preliminarūs klinikiniai tyrimai“, – rašo tyrėjai savo paskelbtame straipsnyje.
„Šių junginių toleravimas taip pat tinkamas, kad jie galėtų būti skiriami silpnesnės sveikatos vyresnio amžiaus žmonėms, dalyvaujantiems atidžiai prižiūrimoje klinikinių tyrimų programoje. Todėl kiekvieną iš šių terapinių metodų rekomenduojame laikyti aukšto prioriteto kandidatu klinikiniams tyrimams, skirtiems Alzheimerio ligos gydymui ar prevencijai.“
Sildenafilis yra kraujagysles atpalaiduojantis inhibitorius, dažniausiai vartojamas erekcijai gerinti. Ankstesni tyrimai parodė, kad jis taip pat gali sumažinti Alzheimerio ligos riziką ir mažinti toksišką tau baltymo kaupimąsi smegenyse – tai labai būdinga šia liga sergančių žmonių smegenų pokyčiams.
Ekspertų vertinimu, juostinės pūslelinės vakcina „Zostavax“ gali būti dar perspektyvesnė už sildenafilį. Nors tikslus ryšys nėra iki galo suprastas, tyrimai rodo, kad ši vakcina gali sustiprinti imuninę sistemą taip, kad ji geriau apsaugotų ir nuo Alzheimerio ligos.
Trečiasis kandidatas – riluzolis. Tai vaistas, padedantis apsaugoti neuronus nuo žuvimo, veikiant tam tikrus biologinius kelius ir mažinant smegenų cheminių medžiagų lygius, kurie anksčiau buvo sieti su neurodegeneracinėmis ligomis, įskaitant ir Alzheimerio ligą.
„Norint įveikti demenciją, reikia išnaudoti visas tyrimų kryptis – nuo esamų žinių pritaikymo iki visiškai naujų vaistų, skirtų ligai gydyti ir jos prevencijai, kūrimo“, – sako Jungtinėje Karalystėje, Ekseterio universitete, dirbanti demencijos tyrėja Anne Corbett.
„Vaistų pernaudojimas (perkvalifikavimas) yra gyvybiškai svarbi šios strategijos dalis: tai leidžia šiandienos vaistus nuo vienos ligos paversti rytdienos gydymu kitai.“
Nors šie kandidatai atrodo daug žadantys, šiuo metu dar negalima tvirtai teigti, kad jie gali užkirsti kelią Alzheimerio ligai arba ją atgręžti žmonėms. Kitas būtinas žingsnis – išsamūs, didelės apimties klinikiniai tyrimai, kurie leis tiksliau įvertinti realią šių gydymo būdų naudą.
Akivaizdu, kad Alzheimerio liga gali atsirasti dėl daugybės skirtingų veiksnių, ir suprasti, kaip jie tarpusavyje sąveikauja bei vienas kitą veikia, tyrėjams vis dar yra didelis iššūkis.
Nors daug kas Alzheimerio ligos vystymesi vis dar lieka paslaptis, jau gerai žinoma, kad pernaudojami vaistai gali būti sėkmingai pritaikyti ir kitoms būklėms gydyti. Yra pagrindo tikėtis, kad ateityje Alzheimerio liga gali tapti dar viena sritimi, kur tokia strategija pasiteisins.
„Svarbu pabrėžti, jog šiuos vaistus reikia toliau nuodugniai tirti, kad sužinotume, ar jie iš tikrųjų gali būti naudojami Alzheimerio ligai gydyti ar jos prevencijai“, – teigia Corbett.
„Dabar būtini patikimi klinikiniai tyrimai, kurie padėtų tiksliai įvertinti jų realią vertę ir aiškiai atsakyti, ar jie veiksmingi gydant ar užkertant kelią Alzheimerio ligai.“
