Lietuvoje įsitvirtinus žiemiškiems orams ir pasirodžius sniegui, daugelis žmonių mėgsta leisti laiką gamtoje – važinėtis rogutėmis, slidinėti, čiuožti ar lipti ant užšalusių vandens telkinių. Nors tokios pramogos suteikia gryno oro, fizinio aktyvumo ir gerų emocijų, jos taip pat slepia nemažai pavojų, kuriuos būtina žinoti ir stengtis jų išvengti, saugant save ir savo artimuosius.
Statistika: nelaimės ant ledo
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2025 m. dėl neatsargaus elgesio ant ledo žuvo 6 žmonės ir tiek pat asmenų buvo išgelbėta. Šiemet dėl tos pačios priežasties jau netekome 2 žmonių.
Šaltuoju metų laiku žmonės neretai vaikšto ant ledo, čiuožia, žvejoja ar kitaip pramogauja. Tačiau sezono pradžioje susiformavęs ledas dažnai būna per plonas, todėl kyla didelė rizika įlūžti ir nuskęsti.
Kada ledas laikomas pakankamai storu?
Jei vis dėlto svarstote galimybę žengti ant ledo, turėtumėte žinoti:
- Pavienius žmones saugiau išlaiko ledas, storesnis nei 7 cm; grupę žmonių – ne mažiau kaip 12 cm; sniego motociklą – apie 15 cm, o lengvąjį automobilį – maždaug 25 cm storio ledas.
- Ledo storį galima išmatuoti išgręžus skylę lede. Taip pat informaciją apie pagrindinių vandens telkinių ledo storį galima rasti žvejams skirtose interneto svetainėse arba Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklalapyje.
Nelygus ir pavojingas ledas
- Ledo storis niekur nebūna vienodas. Dažnai jis yra plonesnis tose vietose, kur įšąla medžių šakos, krūmai, vandens augalai, kur įteka šaltiniai ar upeliai, šalia gamybos įmonių dėl technologinių procesų, taip pat ten, kur neseniai buvo iškirstos eketės ir pan.
- Didžiausias pavojus kyla per atodrėkį, kai ledas atitirpsta prie kranto – tampa nesaugu ant jo užlipti.
- Eidami grupe, laikykitės ne mažesnio kaip 5 metrų atstumo vienas nuo kito.
- Kuo dažniau eikite jau pramintu, saugesniu takeliu.
- Su savimi turėkite lazdą ir ja nuolat tikrinkite ledo stiprumą.
- Eikite čiuoždami, neatitraukdami kojų nuo ledo – taip sumažinsite spaudimą vienam taškui.
- Ant ledo eikite tik šviesiuoju paros metu, kad galėtumėte laiku pastebėti ir įvertinti pavojingas vietas.
- Upių ledas niekada nebūna visiškai saugus. Dėl srovės ir nevienodo dugno reljefo ledas būna netvirtas, suskilęs į atskirus fragmentus, susidaro sunkiai pastebimų properšų. Ištikus nelaimei, srovė gali greitai įtraukti po ledu ir atimti galimybę išsigelbėti.
Kaip elgtis įlūžus ledui?
Patekus į eketę, svarbiausia – neprarasti savitvardos ir veikti apgalvotai:
- Stenkitės nepasiduoti panikai, nesikabinkite karštligiškai už ledo krašto – jis lūžinėja, o jūs greičiau prarasite jėgas. Ištieskite rankas, atsargiai remkitės į eketės kraštą ir laikykite galvą virš vandens. Šaukitės pagalbos.
- Bandykite „užplaukti“ ant ledo: laikykitės vandens paviršiuje, irkitės kojomis, o rankomis ir krūtine pamažu ropškitės ant ledo. Pirmiausia iškelkite plačiai ištiestas rankas ir krūtinę, po to – vieną ir kitą koją.
- Jei įmanoma, nusiaukite sunkius batus. Drabužių nusivilkti nereikia – jie iš dalies sulaiko šilumą ir apsaugo kūną nuo dar greitesnio atšalimo.
- Išsikabaroję ant ledo, jokiu būdu nesistenkite tuoj pat atsistoti. Kuo plačiau paskirstykite savo kūno svorį – atsargiai nusiridenkite kuo toliau nuo eketės ir šliaužkite ta kryptimi, iš kurios atėjote. Stotis saugiau tik visiškai išlipus ant kranto.
- Išlipę ant kranto nedelsdami ieškokite pagalbos – žmonių, kurie galėtų jus sušildyti ir suteikti reikalingą pagalbą.
Kaip padėti žmogui, įlūžusiam ledui?
Pastebėję žmogų, įlūžusį ledui, pirmiausia įvertinkite situaciją: ar yra daugiau žmonių, galinčių padėti, ar įmanoma suteikti pagalbą nekeliančiu pavojaus būdu ir pan. Tuomet imkitės šių veiksmų:
- Sušukite skęstančiajam, kad jį matote ir skubate padėti. Nedelsdami skambinkite pagalbos telefonu 112 ir trumpai, aiškiai paaiškinkite situaciją.
- Jei netoliese yra daugiau žmonių, pakvieskite juos į pagalbą ir pasiskirstykite pareigomis: vieni skambina pagalbos tarnybai, kiti stebi ir kalbasi su nukentėjusiuoju, dar kiti imasi gelbėjimo, tačiau taip, kad nekeltų pavojaus sau.
- Nerizikuokite savo gyvybe – nesiartinkite prie eketės arčiau nei 10 metrų.
- Jei įmanoma, stovėdami ant stabilaus paviršiaus (pvz., kranto ar tiltelio), skęstančiajam ištieskite šaką, slidę, slidžių lazdą ar kitą tvirtą daiktą. Galima panaudoti ir tvirtai į virvę surištus šalikus.
- Jei reikia, numeskite plūduriuojantį daiktą, pavyzdžiui, tuščią plastikinį butelį, kad žmogus galėtų jo įsikibti ir ilgiau išsilaikyti vandens paviršiuje.
Pagalba nukentėjusiajam ištraukus į krantą
Ištraukus žmogų ant kranto, labai svarbu suteikti pirmąją pagalbą ir apsaugoti nuo sušalimo:
- Jei nukentėjusysis be sąmonės, patikrinkite jo kvėpavimą ir pulsą. Jei kvėpavimo ir pulso nėra, nedelsdami pradėkite gaivinimą ir tęskite jį iki atvykstant medikams ar gelbėtojams.
- Jei žmogus sąmoningas, kuo greičiau palydėkite jį į šiltą patalpą, padėkite nusivilkti šlapius drabužius, apsivilkti sausais, šiltai jį apklokite, duokite gerti šiltų, saldžių gėrimų.
- Neduokite nukentėjusiajam alkoholio, netrinkite jo odos – tai gali dar labiau pakenkti.
Atminkite – visiškai saugaus ledo nėra
Ant užšalusio vandens telkinio niekada nebūna visiškai saugu. Nežinomi ar nepastebimi aplinkos veiksniai gali tariamai tvirtą paviršių akimirksniu paversti pavojingu. Visada įvertinkite riziką ir, kilus menkiausiai abejonei, geriau atsisakykite lipti ant ledo.
Būkite saugūs!
