Pastūmimas kūną link ultramaratonų distancijų gali sumažinti raudonųjų kraujo kūnelių elastingumą ir taip sutrikdyti jų gebėjimą pernešti deguonį bei pašalinti atliekas iš organizmo, rodo naujas tyrimas.
Nors šis tyrimas nevertino ilgalaikių sveikatos pasekmių, yra pagrįstų priežasčių manyti, kad biologinių ribų peržengimas gali būti žalingas – į tai jau anksčiau buvo užsiminta kituose darbuose.
Tarptautinė mokslininkų komanda mano, kad tai gali būti streso ir atsigavimo pusiausvyros problema: ultramaratonų metu patiriamos apkrovos gali viršyti įgimtą organizmo atsistatymo gebą.
Ypač pažeidžiami yra raudonieji kraujo kūneliai, nes jie neturi branduolio ir negali atsinaujinti sintetindami naujus baltymus. Vis dėlto tyrėjai kol kas vengia kategoriškai patarinėti vengti tokių bėgimų.
„Neturime aiškių rekomendacijų, ar žmonės turėtų, ar neturėtų dalyvauti tokio tipo varžybose,“ – sako biochemikas ir molekulinės genetikos specialistas Travisas Nemkovas iš Kolorado universiteto Anschutz medicinos miestelio JAV.
„Galime tik pasakyti, kad dalyvaujant tokiuose bėgimuose nuolatinis stresas pažeidžia gausiausią organizmo ląstelių tipą.“
Tyrime dalyvavo 23 elitiniai bėgikai, startavę dviejose skirtingose varžybose: Martigny–Combes à Chamonix bėgime (40 km – šiek tiek trumpiau nei maratonas) ir Ultra-Trail du Mont-Blanc varžybose (171 km – apie 106 mylios, tipinis ultramaratonas).
Nemkovas su kolegomis ištyrė daugybės skirtingų biocheminių žymenų koncentracijas kraujo mėginiuose, paimtuose iš sportininkų prieš varžybas ir iškart po jų.
Kaip ir tikėtasi, raudonieji kraujo kūneliai parodė įvairiapusės kilmės pažeidimų: tiek mechaninių (dėl fizinės apkrovos), tiek molekulinių (dėl vidinių cheminės sudėties pokyčių).
Tokie pažeidimų požymiai paprastai siejami su spartesniu raudonųjų kraujo kūnelių senėjimu ir irimu. Tačiau šįkart nustatyta, kad nusidėvėjimas buvo gerokai didesnis tų sportininkų, kurie įveikė ilgesnę, ultramaratono, distanciją.
Vienas reikšmingiausių pokyčių – sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių elastingumas. Dėl to jiems sunkiau judėti smulkiausiuose kapiliaruose, o sustandėję kūneliai greičiau pašalinami iš kraujotakos. Toks ryškus elastingumo sumažėjimas buvo stebėtas tik ultramaratono bėgikų grupėje.
Kitas skirtumas ilgesnėje distancijoje – viena iš raudonųjų kraujo kūnelių pažeidimų taisymo strategijų, vadinamas Landso ciklas, perėjo į „avariniu režimu“ veikiančią būseną. Cheminiai žymenys rodė, kad ši sistema tiesiog nebespėja tenkinti organizmo poreikių.
„Tam tikru momentu, tarp maratono ir ultramaratono distancijų, pažeidimai ima stipriai kauptis,“ – aiškina Nemkovas.
„Mes užfiksavome vykstantį pažeidimą, tačiau nežinome, kiek laiko organizmui prireikia jam ištaisyti, ar jis turi ilgalaikių pasekmių ir, jeigu turi, ar jos yra teigiamos, ar neigiamos.“
Tyrimo rezultatus svarbu vertinti kontekste. Imtis buvo palyginti nedidelė, be to, skyrėsi ne tik bėgimo distancijos, bet ir tempas, aukščio pokyčiai trasoje bei sąlygos.
Tai reiškia, kad priežastinio ryšio čia dar neįrodyta, o išvados turi būti derinamos su kitais tyrimais. Pavyzdžiui, anksčiau nustatyta, kad elitiniai bėgikai vidutiniškai gyvena gerokai ilgiau nei bendroji populiacija.
Ateities darbai galės tirti šiuos kraujo pokyčius didesnėse dalyvių grupėse ir per ilgesnį laikotarpį. Be to, šis tyrimas pateikė ir įdomių šalutinių įžvalgų: nustatyta, kad užfiksuoti pažeidimai yra panašūs į tuos, kurie atsiranda kraują laikant transfuzijoms.
Sandėliuojamų raudonųjų kraujo kūnelių paviršiuje stebimos tos pačios rūšies „pažaidos“ kaip ir ultramaratono bėgikų kraujyje. Tyrėjai siūlo, kad tokie ekstremalūs bėgimo renginiai galėtų būti naudingi kaip modelis ieškant geresnių kraujo laikymo būdų medicinoje.
„Šis tyrimas rodo, kad ekstremalus ištvermės krūvis stumia raudonuosius kraujo kūnelius į spartesnį senėjimą per mechanizmus, labai panašius į tuos, kuriuos matome kraujo laikymo metu,“ – sako biochemikas ir molekulinės biologijos specialistas Angelo D’Alessandro iš Kolorado universiteto Anschutz.
„Suprasdami šiuos bendrus kelius, turime unikalią galimybę geriau apsaugoti kraujo ląstelių funkciją tiek sportininkams, tiek transfuzijų medicinoje.“
