Stresinėse situacijose atmintis gali trumpam „streikuoti“, tačiau ne visi atminties sutrikimai yra vien laikinas išsiblaškymas. Dažnai dėl streso ar miego trūkumo suprastėja gebėjimas susikaupti, o tai tiesiogiai veikia ir įsiminimą. Vis dėlto kai kurie požymiai gali rodyti rimtesnius kognityvinius sutrikimus.
Organizacijos „Muistiliitto“ duomenimis, dažniausias atminties sutrikimų ir demencinių ligų simptomas yra atminties bei kitų kognityvinių funkcijų silpnėjimas. Tai reiškia, kad nukenčia ne tik prisiminimai, bet ir gebėjimas apdoroti informaciją, planuoti ar spręsti problemas. Tokie pokyčiai paprastai vystosi palaipsniui.
Žurnalas „Duodecim“ pabrėžia, kad atmintis gali pavesti dėl daugybės priežasčių – tiek visiškai sveikiems, tiek sergantiems žmonėms. Sutrikimai gali skirtis savo pobūdžiu ir sunkumu, o jų spektras labai platus. Vienais atvejais tai laikinas informacijos „nepasiekiamumas“, kitais – rimtesnis gebėjimų praradimas.
Nerimas dažnai kyla, kai žmogus staiga kažko neprisimena. Pavyzdžiui, gali trumpam „iškristi“ epizodinė atmintis – neprisimenama, kas vyko ankstesnėje serialo serijoje. Jei tai tik paieškos „užsiblokavimas“, pakanka užuominos ir prisiminimas sugrįžta. Tačiau rimtesnio sutrikimo atveju žmogus neprisimena net to, kad apskritai žiūrėjo tą laidą.
Į gydytojus verta kreiptis tuomet, kai žmogus aiškiai sunerimsta dėl savo ar artimojo atminties pokyčių. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į tam tikrus įspėjamuosius ženklus. Jie gali rodyti, kad situacija nėra vien laikinas išsiblaškymas.
Natūralu, kad senstant sunkiau prisiminti vardus, tačiau nerimą kelia situacijos, kai pamirštama gerokai daugiau. Jei žmogus nuolat nebeatsimena svarbių faktų, susitarimų ar kasdienių įvykių, tai jau gali būti reikšmingas signalas. Svarbus kriterijus – dažnumas ir poveikis kasdieniam gyvenimui.
Įspėjamasis ženklas yra ir vertingų daiktų pametimas neįprastose vietose. Jei žmogui tampa sunku suprasti, kaip naudotis pažįstamais daiktais ar prietaisais, tai taip pat kelia nerimą. Tai gali rodyti ne tik užmaršumą, bet ir pažinimo funkcijų silpnėjimą.
Dažnas susitikimų pamiršimas ar nuolatinis laiko painiojimas – dar vienas rimtas požymis. Nerimą turėtų kelti ir situacijos, kai žmogus visiškai neprisimena asmeniškai labai svarbių gyvenimo įvykių. Tokie prisiminimai paprastai išlieka itin ryškūs.
Atminties sutrikimai gali pasireikšti ir sunkumais tvarkant kasdienius reikalus. Žmogus tarsi nuolat „sukasi vietoje“ – pradeda daug darbų, bet jų neužbaigia. Taip pat gali būti sunku išmokti naujų dalykų, net jei anksčiau tai nekeldavo jokių problemų.
Vienas iš būdingų požymių – kalbos sunkumai. Žmogus ieško žodžių, vartoja netinkamus ar situacijai neadekvačius posakius. Taip pat labai rimtas signalas yra pasiklydimas gerai pažįstamoje aplinkoje.
Didėjantys sunkumai tvarkyti finansus, apmokėti sąskaitas ar planuoti išlaidas taip pat gali rodyti pažinimo funkcijų sutrikimus. Panašiai nerimą kelia sunkumai suvokti laiką, dienas ar datas. Kartais pakinta ir gebėjimas saugiai vairuoti.
Svarbu žinoti, kad atmintį gali silpninti ir kitos ligos ar veiksniai. Depresija blogina dėmesio koncentraciją, todėl žmogus prasčiau įsimena informaciją. Insultas ar galvos trauma gali sutrikdyti kalbines funkcijas ir apsunkinti prisiminimų atgaminimą.
Parkinsono liga dažnai sulėtina mąstymą ir apsunkina informacijos paiešką. Kai kurie vaistai, ypač raminamieji, gali veikti atminties procesus. Ilgalaikis ir gausus alkoholio vartojimas gali sukelti negrįžtamus pokyčius.
Atminties silpnėjimą gali lemti ir sunkus skydliaukės nepakankamumas. Vis dėlto sunkiausia atminties sutrikimų grupė yra demencinės ligos. Jos paveikia ne tik atmintį, bet ir planavimą, kalbą, erdvinį suvokimą bei kasdienį funkcionavimą.
Prie demencinių ligų priskiriama Alzheimerio liga, Lewy kūnelių liga ir kraujagyslinė demencija. Ankstyvas simptomų atpažinimas ir kreipimasis į specialistus gali padėti sulėtinti ligos progresavimą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Todėl svarbiausia – neatidėlioti ir laiku reaguoti į aiškius įspėjamuosius ženklus.
