Filmai visada mėgo vaizduoti technologijas, kurios tarsi priklauso tolimai ateičiai. Nuo skraidančių šarvų iki holografinės komunikacijos – inžinieriai ir tyrėjai nuolat stengiasi šias mašinas paversti įtikinamais ir veikiančiais prototipais.
Dirbtinio intelekto, medžiagų mokslo, robotikos ir kompiuterinių sistemų pažanga jau tapo kasdienybe – jų taikymas šiandien daug platesnis nei bet kada anksčiau. Todėl įrenginiai, kadaise egzistavę tik kino kūrėjų fantazijose, pamažu atsiranda ligoninėse, gamyklose ir net vartotojų rinkoje visame pasaulyje.
Tonis Starkas, arba „Geležinis žmogus“, yra milijonų žiūrovų numylėtinis visame pasaulyje. Jo dėvimi šarvai suteikia antžmogišką jėgą ir galimybę skristi viršgarsiniu greičiu. Tai dėvima platforma, kuri ne tik apsaugo, bet ir paverčia žmogų galinga vieno kario kovine sistema.
Įkvėpti šio fikcinio kostiumo, inžinieriai šiandien kuria panašius egzoskeletus pramonės darbuotojams ir kariams. Tokios bendrovės kaip „Sarcos Technology and Robotics Corporation“ ir „Lockheed Martin“ jau yra sukūrusios baterijomis maitinamus kostiumus, leidžiančius kelti sunkius krovinius su minimaliu fiziniu krūviu. Vis dėlto ilgalaikis skrydis, panašus į rodomą filmuose, kol kas išlieka eksperimentinėje stadijoje.
2. „Žvaigždžių kelio“ trikorderis
Seriale „Žvaigždžių kelias“ įgulos nariai naudoja trikorderį aplinkai skenuoti, medžiagoms analizuoti ir medicininei būklei diagnozuoti beveik akimirksniu. Kompaktiškame įrenginyje sujungtos jutiklių, skaičiavimo ir vaizdo rodymo funkcijos – tai tarsi nešiojama ateities laboratorija.
Šiandien tyrėjai kuria daugiafunkcius diagnostinius skenerius, paremtus būtent trikorderio idėja, skirtus sveikatos priežiūrai ir darbui lauko sąlygomis. Tokios organizacijos kaip „NASA“ ir „Apple“ rėmė medicininių trikorderių tipo įrenginių kūrimo konkursus, o tokios įmonės kaip „Butterfly Network“ jau gamina nešiojamus ultragarsinius skenerius, prijungiamus prie išmaniųjų telefonų.
3. „Atgal į ateitį“ skraidanti riedlentė (hoverboard)
Filme „Atgal į ateitį 2“ Martis Makflajus važinėja levituojančia riedlente be ratų. Ši skraidanti lenta tapo viena ryškiausių futuristinio asmeninio transporto vizijų kine.
Inžinieriai jau yra sukūrę veikiančius prototipus, pagrįstus magnetine levitacija ir superlaidžiomis medžiagomis. Pavyzdžiui, „Hendo“ lenta, sukurta „Arx Pax“, ar magnetinis „Lexus“ prototipas demonstruoja realų levitavimą virš laidžių paviršių. Vis dėlto kasdieniam naudojimui tokios priemonės kol kas nėra praktiškos – joms reikalingos specialios trasos ir brangi infrastruktūra.
4. „Žvaigždžių karų“ holografiniai vaizdai
„Žvaigždžių karų“ filmuose rodomos hologramos projektuoja itin realistiškus trimatius žmonių atvaizdus, leidžiančius jiems bendrauti per didelius atstumus. Šie vaizdai „kybo ore“ be ekranų ir gali būti matomi iš skirtingų kampų.
Mokslininkai ir įmonės dirba kurdami tūrines vaizdo sistemas ir projekcines technologijas, gebančias atkartoti tokį efektą. Pavyzdžiui, bendrovė „ARHT Media“ kuria realaus dydžio holografinės teleprezencijos sistemas, o akademinėse laboratorijose eksperimentuojama su šviesos laukų ekranais, galinčiais formuoti tikrus 3D vaizdus erdvėje.
5. Visuotinės vertėjo „Babelio žuvytės“ idėja
Duglaso Adamso kūriniuose aprašoma „Babelio žuvelė“ – mažytė būtybė, kuri, įdėta į ausį, akimirksniu išverčia bet kokią girdimą kalbą. Ji visiškai panaikina kalbinius barjerus ir leidžia sklandžiai bendrauti skirtingoms rūšims ir kultūroms.
Remdamiesi šia idėja, inžinieriai kuria ausų įdėklus su realaus laiko vertimo funkcija, paremtus dirbtiniu intelektu ir debesų kompiuterija. Tokios įmonės kaip „Google“ ir „Timekettle“ jau siūlo nešiojamus vertėjus, galinčius beveik akimirksniu versti kalbą iš vienos kalbos į kitą, taigi fantastinė „Babelio žuvelė“ tampa gerokai artimesnė realybei.
6. „Juodojo panteros“ vibranio smėlio sąsajos
Filme „Juodoji pantera“ personažas Šuri manipuliuoja vibranio smėlio srautais, kurdama dinamiškas holografines sąsajas ir nuotolinio ryšio įrenginius. Medžiaga akimirksniu reaguoja į gestus, ore formuodama figūras ir vaizdus.
Šiuo metu mokslininkai tiria akustinės levitacijos galimybes, leidžiančias pakelti ir judinti smulkias daleles garso bangomis. Tokios institucijos kaip Tokijo universitetas demonstruoja sistemas, kurios leidžia ore „įkalinti“ daleles ir išdėstyti jas interaktyviais raštais – tai primena būsimas bekontaktes vartotojo sąsajas, kurias galima valdyti vien gestais.
7. „Transformerių“ save surenkantys robotai
„Transformerių“ filmų franšizėje matome robotus, galinčius persitvarkyti į transporto priemones ir įvairias mašinas. Jų kūnus sudaro sudėtingi komponentai, kurie per kelias sekundes persirikiuoja ir susijungia į naujas formas.
Inžinieriai jau kuria moduliarius robotus, kurie patys gali surinkti skirtingas struktūras. Pavyzdžiui, Masačusetso technologijos institutas sukūrė „M-Blocks“ – kubo formos robotus, kurie, naudodami magnetus ir vidinius smagračius, gali judėti, jungtis tarpusavyje ir formuoti didesnes, funkciškai naudingas sistemas.
Išvados
Inžinerija tampa tiltu, lėtai, bet užtikrintai jungiančiu mokslinę fantastiką su kasdienybe. Daugelis šiandienos tyrėjų augo žiūrėdami šiuos filmus, o jų darbas rodo, kaip drąsios idėjos galiausiai virsta praktinėmis inovacijomis, keičiančiomis pramonės šakas ir mūsų kasdienį gyvenimą.
Riba tarp fikcinių įtaisų ir realių technologijų vis labiau blanksta, o spartūs inžinerijos pasiekimai šį procesą tik spartina. Jei dabartinės tendencijos išliks, rytojaus inžinieriai gali įgyvendinti dar daugiau kultinių kino technologijų, paversdami vizijas apie ateitį į paprastus, kasdien naudojamus įrankius.
