Kasdienėje kalboje žodžiai „mandarinas“ ir „klementina“ dažnai vartojami kaip sinonimai, tačiau iš tiesų tai nėra tas pats vaisius. Klementina – tai hibridas, išvestas sukryžminus saldžiąją apelsiną su mandarinu. Ji priskiriama prie mažiausių šios grupės citrusinių vaisių.
Klementinos paprastai turi tamsiai oranžinę, lygią žievelę, kuri labai lengvai nusilupa. Dažniausiai jos būna be sėklų, todėl ypač patogios kaip užkandis vaikams ar suaugusiesiems, skubantiems ir norintiems greitai ką nors užkąsti.
Klasikiniai mandarinai dažniausiai būna šiek tiek šviesesnės spalvos, su storesne ir daug labiau nelygia, grublėta žievele. Juos kartais sunkiau nulupti, o skonis neretai būna truputį rūgštesnis nei klementinų. Šis lengvas rūgštumas yra privalumas, kai mandarinai naudojami kepiniuose, žele, gaminant cukruotas žieveles ar kitus desertus – storesnė jų žievė geriau atlaiko terminį apdorojimą.
Žiūrint į sezoniškumą, abu vaisiai parduotuvėse pasirodo vėlyvą rudenį ir išlieka prieinami iki pavasario. Mandarinų derlius paprastai imamas nuo spalio iki balandžio, o klementinos dažniausiai parduodamos nuo lapkričio iki balandžio. Tai metas, kai vietinių šviežių vaisių pasirinkimas sumažėja, todėl mandarinai ir klementinos tampa patogiu būdu papildyti racioną vitaminais.
Ką mandarinai suteikia kasdienėje mityboje?
Mandarinai – puikus pavyzdys, kaip mažai kaloringas vaisius gali būti sotus. Vienas vidutinio dydžio mandarinas turi apie 45 kcal. Dauguma šių kalorijų gaunama iš natūralių cukrų, tačiau jie yra „atskiesti“ dideliu vandens kiekiu, todėl, valgant saikingai, mandarinai puikiai tinka ir lieknėjantiems.
Maždaug 85 % mandarinų sudaro vanduo, tad jie padeda palaikyti skysčių pusiausvyrą organizme ir prisidėti prie ilgesnio sotumo jausmo. Vienas stipriausių jų privalumų – didelis vitamino C kiekis. Jau 4–5 vidutiniai mandarinai gali visiškai patenkinti dienos vitamino C poreikį.
Vitaminas C veikia kaip stiprus antioksidantas: padeda stiprinti imuninę sistemą, dalyvauja žaizdų gijimo procesuose ir saugo ląsteles nuo oksidacinio streso. Mandarinų sudėtyje yra ir kitų biologiškai aktyvių junginių – tai beta-kryptoksantinas, naringinas, hesperidinas, tangeretinas ir nobiletinas. Šie citrusiniams vaisiams būdingi flavonoidai gali palankiai veikti širdies ir kraujagyslių sistemą bei mažinti kai kurių lėtinių ligų riziką.
Mandarinai taip pat yra vitaminų A ir E, folio rūgšties bei kalio, kalcio, magnio šaltinis. Šis derinys palaiko normalią širdies veiklą, nervų sistemos funkcijas, padeda išsaugoti gerą odos būklę ir regėjimą.
Mandarinų minkštime ir plonose plėvelėse tarp skiltelių esantis skaidulų kiekis padeda reguliuoti virškinimą ir palaikyti stabilesnį gliukozės kiekį kraujyje. Įtraukus mandarinus į kasdienę mitybą, galima švelniai palaikyti kūno svorio kontrolę, žarnyno veiklą ir bendrą imuninės sistemos būklę – ypač tada, kai mandarinai pakeičia saldžius užkandžius, o ne tampa dar viena papildoma saldžia „porcija“.
Kada rinktis klementinas, o kada – mandarinus?
Klementinos išpopuliarėjo dėl kelių priežasčių: jos labai saldžios, turi lygią žievelę ir neturi sėklų. Tai viena dažniausiai Lietuvoje (ir ne tik) pasirenkamų mandarinų „tipų“, ypač šeimose su vaikais. Klementinos, kaip ir mandarinai, gausios vitamino C, skaidulų ir antioksidantų, todėl puikiai tinka kaip žiemiškas užkandis, padedantis palaikyti imunitetą.
Jeigu jums svarbiausia patogumas ir švelnus, deserto primenantis skonis, praktiškiau dažniau rinktis klementinas – ypač į pietų dėžutes, kaip užkandį darbe ar vaikams į mokyklą. Jos labai tinka vaisių salotoms, košėms, jogurtui, kur jų natūralus saldumas leidžia sumažinti papildomo cukraus ar medaus kiekį.
Mandarinai su storesne, grublėta žievele geriau tinka kepimui ir virimui. Jie dažniau naudojami pyraguose, uogienėse, cukruotose žievelėse, aromatinguose padažuose mėsai ar salotoms. Šiek tiek rūgštesnis jų skonis puikiai subalansuoja saldžius kepinius ir desertus. Valgomi vieni, jie dažniau patinka tiems, kurie nelabai mėgsta labai saldžių vaisių.
Verta prisiminti, kad klementinas galima vartoti ir džiovintas. Džiovinant maistinės medžiagos – ypač skaidulos, natūralūs antioksidantai ir aromatiniai junginiai – susikoncentruoja, todėl džiovinti griežinėliai tampa intensyviai kvepiančiu užkandžiu ir įdomiu priedu riešutų mišiniams, arbatoms ar košėms. Vis dėlto tokia forma yra gerokai kaloringesnė nei švieži vaisiai, tad ją geriausia vertinti kaip saldumynų pakaitalą, o ne „nekaltą“ priedą prie jau esamos mitybos.
Žiūrint iš maistinės vertės perspektyvos, aiškaus „nugalėtojo“ nėra. Mandarinas ir klementina panašūs kaloringumu, vitamino C ir skaidulų kiekiu. Skirtumai labiausiai susiję su saldumo lygiu, sėklų buvimu ir žievelės struktūra.
Geriausia strategija – naudoti abu vaisius: klementinas rinktis tada, kai svarbu patogumas ir švelnus skonis, o mandarinus – kai norisi ryškesnės rūgštelės ar reikia vaisių kepiniams ir kitiems patiekalams, kuriems reikia tvirtesnės žievelės.
Nepriklausomai nuo pasirinkimo, pravartu atkreipti dėmesį į keletą paprastų dalykų. Geriausia rinktis tvirtus, savo dydžiui sunkesnius vaisius, skleidžiančius intensyvų, gaivų kvapą – tai dažniausiai reiškia, kad vidus bus sultingas. Nors mandarinai ir klementinos gali padėti formuoti sveikesnę mitybą, jie vis tiek yra natūralių cukrų šaltinis, todėl vertėtų juos laikyti subalansuoto raciono dalimi, o ne vieninteliu „vitaminų draudimu“ žiemos sezonu.
