Daugelio namų šeimininkų metų metus puoselėti virtuvės įpročiai neretai pasirodo esantys ne tik neefektyvūs, bet ir kenksmingi tiek buitinei technikai, tiek gaminamam maistui.
Virtuvės technologai ir profesionalūs virėjai atkreipia dėmesį į vieną, iš pirmo žvilgsnio menką, bet labai svarbų dalyką – laiką, kada išjungiama kaitlentė. Pasirodo, kad vien šio momento pakeitimas gali pagerinti maisto kokybę, sumažinti elektros sąnaudas ir prailginti tiek kaitlentės, tiek indų tarnavimo laiką.
Gamindami maistą mes dažnai veikiame automatiškai, vadovaudamiesi iš kartos į kartą perduotais įpročiais. Tačiau šiuolaikinės virtuvės technika ir technologijos gerokai pasikeitė. Specialistai pastebi, kad įprotis išjungti kaitinimo elementą tiksliai tą akimirką, kai maistas „atrodo jau paruoštas“, yra viena dažniausių klaidų, darančių įtaką ir elektros sąnaudoms, ir virtuvės įrangos ilgaamžiškumui.
Kodėl kaitlentės išjungimas paskutinę sekundę kenkia maistui?
Virtuvės meistrai ir maisto technologai pabrėžia, kad temperatūra nenukrenta akimirksniu vos paspaudus mygtuką ar pasukus rankenėlę. Tai ypač aktualu elektrinėms ir stiklo keramikos kaitlentėms: metalas ir stiklo keramika dar kurį laiką po išjungimo išlaiko ir atiduoda šilumą.
Jei puodas ar keptuvė nukeliami nuo kaitlentės tik tada, kai maistas, mūsų manymu, jau visiškai paruoštas, visa ši likutinė šiluma tiesiog iššvaistoma. Tuo tarpu panaudojus vadinamąją likutinę šilumą, rezultatas būna kur kas geresnis.
Profesionalai pataria kaitlentę išjungti likus 2–3 minutėms iki numatyto gaminimo pabaigos. Per šį laiką maistas lėtai ir tolygiai „ateina“ iki idealios konsistencijos. Tai ypač svarbu gaminant mėsą, košes, troškinius – lėtesnis temperatūros kritimas neleidžia patiekalams pervirti, padeda išsaugoti sultingumą ir malonią tekstūrą.
Techninis aspektas: kaip apsaugoti kaitlentę ir indus?
Buitinės technikos specialistai atkreipia dėmesį ir į kitą svarbų dalyką – terminį šoką. Staigus labai karšto puodo nukėlimas nuo dar įkaitusios kaitlentės ir jo padėjimas ant šalto stalviršio, taip pat ir situacija, kai įkaitusi stiklo keramikos plokštuma staiga lieka be apkrovos, ilgainiui gali sukelti mikroįtrūkių tiek stiklo keramikoje, tiek nerūdijančiojo plieno indų dugnuose.
Dideli ir staigūs temperatūrų skirtumai trumpina virtuvės indų ir kaitlentės tarnavimo laiką. Daug tvirčiau ir saugiau tiek technikai, tiek indams, kai temperatūra krinta palaipsniui, o indas dar kurį laiką lieka ant ką tik išjungtos kaitlentės. Tai ne tik saugo medžiagas nuo pažeidimų, bet ir mažina staigių apkrovų poveikį namų elektros tinklui.
Kodėl apie šį įprotį kalba elektrikai?
Elektrikai ir buitinės technikos meistrai, kasdien remontuojantys kaitlentes ir orkaites, pastebi ryšį tarp valdymo blokų gedimų ir neteisingų naudojimo įpročių. Dažnas ir staigus kaitlentės įjungimas bei išjungimas esant maksimaliai apkrovai sukelia nereikalingą įtampą relėms, kontaktams ir elektroniniams mazgams.
Ypač tai aktualu senesniuose būstuose, kuriuose elektros instaliacija nusidėvėjusi, o įtampos svyravimai – dažnas reiškinys. Išjungiant kaitlentę keliomis minutėmis anksčiau ir pasinaudojant likutine šiluma, apkrova tinklui mažėja tolygiau. Tai sumažina riziką, kad įrenginys kurią nors dieną tiesiog nustos veikti ir pareikalaus brangaus remonto.
Maži įpročiai – didelė nauda ilgalaikėje perspektyvoje
Apibendrinus įvairių sričių specialistų pastebėjimus, aiškėja, kad nedidelis įpročio pakeitimas prieš baigiant gaminti suteikia daug privalumų:
elektros energija panaudojama racionaliau, todėl mažėja sąskaitos, maistas išlaiko geresnį skonį, kvapą ir tekstūrą, vengiama terminio šoko, saugomi indai ir stiklo keramika, mažiau dėvisi kaitlentės vidiniai elektroniniai mazgai.
Išmokę išnaudoti kaitlentės savybę ilgiau išlaikyti šilumą, ne tik taupome, bet ir gaminame kokybiškiau. Tokios, iš pirmo žvilgsnio nereikšmingos smulkmenos ilgainiui lemia, kiek patogi, saugi ir tvarkinga bus mūsų kasdienė virtuvės aplinka.
