Pavydas, kritika ir baimė būti netobulai: specialistai įvardijo, ką tai išduoda apie moters savivertę
Moterų nepasitikėjimas savimi dažnai slepiasi po kuklumo ar drovumo kauke, tačiau gali pasireikšti ir kur kas aštresnėmis formomis – kritika, pavydu ar perdėtu rūpinimusi išvaizda. Psichologai pabrėžia, kad vidiniai kompleksai retai išlieka nepastebėti, nes jie vienaip ar kitaip atsispindi elgesyje, bendravimo stiliuje ir santykiuose su aplinkiniais.
Vienas dažniausių ženklų – nuolatinis kitų menkinimas. Vidinių kompleksų turinti moteris gali būti linkusi kritikuoti aplinkinius, sumenkinti jų pasiekimus ar išvaizdą, ypač tada, kai jaučiasi lyginama su kitomis. Vyrų kompanijoje tai kartais tampa būdu pakelti savo vertę kitų sąskaita ir susigrąžinti dėmesį.
Toks elgesys dažnai kyla iš vidinio nesaugumo, o ne iš objektyvaus vertinimo. Žmonės, kurie iš tiesų pasitiki savimi, paprastai nejaučia poreikio nuolat lygintis ar įrodinėti savo pranašumo. Jie gali džiaugtis kitų sėkme, nes jų savivertė nepriklauso nuo išorinių palyginimų.
Kitas ryškus požymis – pavydas be aiškios priežasties. Jis gali pasireikšti net ir tada, kai santykiams reali grėsmė nekyla, o partnerio elgesys neperžengia ribų. Tokiu atveju pavydas dažniau susijęs su giliu nepasitikėjimu savimi nei su tikra baime prarasti mylimą žmogų.
Bandymas kontroliuoti partnerį, nuolatinis tikrinimas ar nepagrįsti kaltinimai tik dar labiau apsunkina santykius. Užuot stiprinęs ryšį, toks elgesys kuria įtampą ir atstumą. Ilgainiui tai gali tapti užburtu ratu, kuriame nesaugumas tik didėja.
Trečias požymis – baimė pasirodyti neidealiai. Perdėtas rūpinimasis išvaizda, nuolatinis makiažo, šukuosenos ar drabužių taisymas, dažnas nuotraukų redagavimas rodo stiprų poreikį kontroliuoti įvaizdį. Kartais net ryškūs, provokuojantys įvaizdžiai slepia vidinį pažeidžiamumą.
Tokiais atvejais išorinis spindesys tampa savotišku skydu. Dėmesys ir komplimentai trumpam pakelia savijautą, tačiau nepašalina gilesnių abejonių savimi. Todėl be vidinio darbo su saviverte šis poreikis gali tik stiprėti.
Sveikas pasitikėjimas savimi prasideda nuo savęs priėmimo. Gebėjimas išeiti iš namų be makiažo, ramiai reaguoti į ne pačias vykusiausias nuotraukas ar mokėti iš savęs pasijuokti rodo vidinį stabilumą. Tai ženklas, kad žmogus savo vertę grindžia ne tik išoriniu įvaizdžiu.
Priėmus savo stiprybes ir silpnybes, atsiranda daugiau laisvės būti savimi. Toks pasitikėjimas leidžia kurti brandžius, pagarba ir pasitikėjimu paremtus santykius, kuriuose nebereikia nuolat įrodinėti savo vertės kitų sąskaita.
