Nuo 2026 metų ūkininkams atsivėrė nauja galimybė įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Ši priemonė taip pat prisideda prie Lietuvos saugumo stiprinimo – 80 proc. lėšų, gautų pardavus tokią žemę, skiriama Valstybės gynybos fondui.
Kad prašymų teikimas vyktų sklandžiai ir be klaidų, parengta speciali atmintinė bei atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą.
Galima įsigyti iki 3 ha dydžio valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose, kur galima vykdyti žemės ūkio veiklą.
Parduodami gali būti:
- teisėtai naudojami (išnuomoti arba iki 2026-12-31 laikinai naudotis suteikti) valstybinės žemės sklypai;
- laisvi (neišnuomoti) sklypai, kurie ribojasi su privačios nuosavybės teise valdomais žemės ūkio paskirties žemės sklypais.
Negalima įsigyti valstybinės žemės sklypų, kurie yra rezervuoti investiciniams projektams ar karinei infrastruktūrai.
Taikomi ir įsigyjamo ploto apribojimai:
- vienas asmuo iš valstybės gali įsigyti ne daugiau kaip 21 ha tokios žemės;
- bendras asmeniui ir su juo susijusiems asmenims priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas negali viršyti 500 ha.
Kas gali pirkti?
Reikalavimai fiziniams asmenims
Fiziniai asmenys turi teisę įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, jeigu atitinka šias sąlygas:
- ne trumpiau kaip 3 metus yra įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turi Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą profesinį pasirengimą ūkininkauti;
- per pastaruosius 3 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai yra deklaravę pajamas iš žemės ūkio veiklos.
Reikalavimai juridiniams asmenims
Juridiniai asmenys taip pat gali įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, jeigu:
- yra žemės ūkio produkcijos gamintojai;
- jų pajamos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo per pastaruosius 3 metus sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gaunamų pajamų.
Iki kada galima pirkti?
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme galutinė prašymų pateikimo data nenustatyta. Prašymai gali būti teikiami nuolat nuo 2026 m. sausio 1 d.
Kaip pateikti prašymą?
Prašymai dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo teikiami per Žemės informacinę sistemą (ŽIS), pasirinkus paslaugą „Žemės pardavimas“.
Prašymus Nacionalinei žemės tarnybai taip pat galima teikti ir kitais būdais:
- per Elektroninius valdžios vartus (epaslaugos.lt), pasirinkus paslaugą „Asmens skundo ar prašymo priėmimas bei nagrinėjimas“;
- el. paštu, prašymą pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu (.adoc arba .pdf), arba pateikiant pasirašyto prašymo skaitmeninę kopiją (.pdf formatu);
- per e. pristatymo sistemą;
- paštu (registruotu laišku) nurodytu Nacionalinės žemės tarnybos adresu.
Jeigu norima įsigyti kelis sklypus, rekomenduojama kiekvienam sklypui teikti atskirą prašymą.
Norint įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, Nacionalinei žemės tarnybai reikia pateikti:
- prašymą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo arba valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo (pagal nustatytą formą);
- asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją (jeigu prašymas teikiamas ne per ŽIS);
- nurodyti dokumento, patvirtinančio valstybinės žemės sklypo suteikimą ar naudojimo teisę, datą ir numerį;
- žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją, kurioje patvirtinama, kad įsigijus parduodamą žemės sklypą pirkėjui kartu su susijusiais asmenimis priklausantis žemės ūkio paskirties žemės bendras plotas nebus didesnis kaip 500 ha;
- kai prašymą teikia fizinis asmuo, – dokumentą, patvirtinantį, kad per pastaruosius 3 metus jis yra deklaravęs pajamų iš žemės ūkio veiklos;
- kai prašymą teikia juridinis asmuo, – dokumentą, patvirtinantį, kad jo metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo per pastaruosius 3 metus sudarė daugiau kaip 50 proc. visų gaunamų pajamų;
- paveldėjimo teisės liudijimo kopiją, jeigu žemės sklypą pageidauja pirkti mirusio asmens, kuriam buvo suteiktas valstybinės žemės sklypas, įpėdinis;
- atstovavimą patvirtinančio dokumento kopiją, jeigu prašymą teikia asmens atstovas.
Fiziniam asmeniui būtina pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktas ir priimtas pastarųjų 3 metų metines pajamų mokesčio deklaracijas (forma GPM311), kuriose matyti, kad per šiuos metus buvo deklaruotos pajamos iš žemės ūkio veiklos.
Pavyzdžiui, jeigu prašymai teikiami 2026 metais, turi būti pateiktos 2023 m., 2024 m. ir 2025 m. pajamų deklaracijos. Deklaracijas galima suformuoti VMI Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) aplinkoje.
Pažymėtina, kad žemės (pasėlių) deklaravimo dokumentai ir kiti duomenys (ūkio apskaitos žurnalai – vadinamosios „žalios knygos“, sąskaitos, čekiai, paramos gavimą patvirtinantys dokumentai ir pan.) šiuo atveju nėra laikomi tinkamais dokumentais pajamoms iš žemės ūkio veiklos pagrįsti.
Juridinis asmuo privalo pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad jo, kaip žemės ūkio produkcijos gamintojo, metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo per pastaruosius 3 metus sudarė daugiau kaip 50 proc. visų gaunamų pajamų.
Reikia pateikti pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto praėjusių kalendorinių metų pajamas, parengtą pagal 2003 m. vasario 26 d. žemės ūkio ministro įsakymą Nr. 3D-66 „Dėl žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos patvirtinimo“ (įsakymo 1 priedas).
