Kinoligė ir šuniukų dresuotoja Kim Pačioti ragina šunų augintojus peržiūrėti įprastą požiūrį į auklėjimą ir nebesinaudoti žodžiu „ne“ kaip pagrindiniu drausminimo įrankiu.

Ką reikėtų žinoti apie žodį „ne“

Pasak specialistės, tokia reakcija gali tik trumpam sustabdyti nepageidaujamą elgesį, tačiau neišmoko šuniuko tinkamai elgtis.

Ji aiškina, kad šuniukai, kaip ir maži vaikai, aktyviai tyrinėja pasaulį ir tikrina leidžiamas ribas. Batų graužimas, daiktų „vagystės“ ar „avarijos“ namuose yra normali mokymosi proceso dalis.

Problema atsiranda tuomet, kai šeimininkas nuolat sako, ko šuniukui negalima, bet neparodo, ką daryti galima.

Kim Pačioti pabrėžia, kad nuolatiniai draudimai be alternatyvos gali sukelti vadinamąjį išmoktą bejėgiškumą, kai gyvūnas nustoja bandyti veikti savarankiškai ir elgiasi vedamas baimės.

Šūksnis ar griežtas „ne“ gali akimirkai suveikti, bet vėliau šuniukas tiesiog kartos tą patį elgesį, tik bandys tai daryti taip, kad nepatektų šeimininkui į akis.

Praktiniai patarimai šuniukų šeimininkams

Vietoj draudimų ekspertė pataria elgtis ramiai ir iš karto nukreipti šuns dėmesį tinkama linkme. Jei šuniukas graužia batus, jam reikia pasiūlyti leistiną žaislą; jei šokinėja ant žmonių – išmokyti atsisėsti sveikinantis; jei tempia pavadėlį – skatinti ėjimą šalia.

Esminis sėkmingo auklėjimo elementas – pagyra ir paskatinimas už teisingą pasirinkimą.

Gyvūnų elgsenos tyrimai patvirtina, kad mokymas per bausmes yra mažiau veiksmingas nei alternatyvaus, tinkamo elgesio formavimas.

Anot Pačioti, šeimininko užduotis – padaryti teisingą veiksmą šuniukui aiškų ir pelningą, t. y. apdovanojamą. Taip formuojamas užtikrintas, ramus ir paklusnus šuo.