Dar atrodo, kad pavasaris kažkur toli, bet kalendorius primena – pokyčiai jau suplanuoti. 2026 metais laikrodžius suksime anksčiau nei pernai, todėl verta iš anksto pasižymėti datą, kad sekmadienio rytą netektų skubėti ar vėluoti.
Laiko keitimas daugeliui tapo rutina, tačiau kiekvieną kartą jis vis tiek išbalansuoja dienotvarkę. Vieniems tai tik formalumas, kitiems – rimtas iššūkis miegui ir savijautai.
Štai viskas, ką reikia žinoti apie 2026 metų perėjimą prie vasaros laiko.
Tiksli data ir valanda
2026 metais laikrodžius suksime naktį iš kovo 28 dienos, šeštadienio, į kovo 29 dieną, sekmadienį.
Oficialus laiko pasikeitimas įvyks 3:00 valandą ryto Lietuvos laiku. Tą akimirką laikrodžių rodykles reikės pasukti viena valanda į priekį – iki 4:00 valandos.
Tai reiškia vieną dalyką: miegosime valanda trumpiau. Tačiau vakarai taps šviesesni, o po darbo ar mokslų bus daugiau natūralios dienos šviesos.
Kodėl 2026 metais – anksčiau?
Vasaros laikas visoje Europoje įvedamas paskutinį kovo sekmadienį. Kadangi 2026 metais paskutinis kovo sekmadienis yra kovo 29 diena, laikrodžius suksime viena para anksčiau nei 2025 metais.
2025 metais perėjimas vyko naktį iš kovo 29 į 30 dieną, todėl šiemet svarbu nepamiršti, kad data pasislinko.
Kodėl laikrodžius vis dar sukiojame?
Laiko keitimą reglamentuoja Europos Sąjungos direktyva, galiojanti nuo 2001 metų. Pirminė idėja buvo energijos taupymas – geriau išnaudojant natūralią šviesą ir mažinant elektros suvartojimą apšvietimui.
Tačiau naujesni tyrimai rodo, kad realus energijos sutaupymas yra labai nedidelis. Tuo tarpu poveikis sveikatai – apčiuopiamas. Medikai atkreipia dėmesį, kad staigus laiko pokytis sutrikdo biologinį laikrodį, gali pabloginti miego kokybę, sukelti nuotaikos svyravimus ir net padidinti širdies bei kraujagyslių įvykių riziką pirmosiomis dienomis po pasikeitimo.
Ar laiko sukiojimas bus panaikintas?
Diskusijos dėl laiko keitimo atsisakymo Europos Sąjungoje vyksta nuo 2018 metų. Viešose konsultacijose dauguma gyventojų pasisakė už tai, kad laikrodžių sukiojimas būtų nutrauktas.
Tačiau sprendimas iki šiol nepriimtas. Valstybės narės nesutaria, kurį laiką palikti nuolatiniu – vasaros ar žiemos. Kol kompromiso nėra, galioja senoji tvarka.
Verta paminėti, kad pasaulyje laikrodžius sukioja tik apie 40 proc. valstybių. Šios praktikos atsisakė tokios šalys kaip Kinija, Japonija, Indija, Turkija, Brazilija ir Rusija.
Kaip lengviau prisitaikyti?
Kad perėjimas būtų švelnesnis, specialistai rekomenduoja kelias dienas prieš laiko keitimą eiti miegoti šiek tiek anksčiau, vengti stiprios šviesos vakare ir daugiau laiko praleisti gryname ore dienos metu.
Ir vis dėlto – kol kas tvarka nesikeičia. Tad pasižymėkite kalendoriuje: naktį iš kovo 28 į kovo 29 dieną laikrodžius pasuksime viena valanda į priekį.
Ar pritariate laikrodžių sukiojimui, ar manote, kad metas pasirinkti vieną nuolatinį laiką? Diskusija, panašu, dar tikrai nesibaigė.
