Moterys, pirmojo trimestro metu patiriančios stiprų pykinimą ir vėmimą, turi gerokai didesnę pogimdyvinės depresijos riziką. Tai rodo, kad būtinas ankstesnis tikrinimas ir tikslinga pagalba motinų psichikos sveikatai.
Wuhano (Kinija) mokslininkai atliko tyrimą, kuriame nagrinėjo pykinimo ir vėmimo nėštumo metu bei pogimdyvinės depresijos dažnį ligoninės pacientų grupėje ir vertino šių reiškinių tarpusavio ryšį, atsižvelgiant į pykinimo bei vėmimo sunkumą. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Scientific Reports“.
Ankstyvieji nėštumo simptomai ir moters savijauta po gimdymo
Nėštumo pykinimas ir vėmimas (angl. Nausea and Vomiting of Pregnancy, NVP) pasireiškia iki 90 % nėštumų ir dažniausiai sumažėja arba išnyksta pasibaigus pirmajam trimestrui. Vis dėlto sunki NVP forma kai kurioms moterims tęsiasi viso nėštumo metu.
Klinikiniai požymiai apima platų spektrą – nuo lengvo pykinimo iki hiperemezės (angl. Hyperemesis gravidarum, HG) – retos, bet labai sekinančios NVP formos, pasitaikančios 0,3–2 % nėštumų. Ypač dažnas ir sunkus pykinimas bei vėmimas gerokai pablogina nėščiosios gyvenimo kokybę.
Pogimdyvinės depresijos simptomai (angl. Postpartum Depression Symptoms, PPDS) yra vieni dažniausių medicininių nėštumo padarinių ir nustatomi maždaug 17–19 % moterų po gimdymo. Ši būklė sukelia emocinį distresą, trikdo socialinį ir psichikos funkcionavimą, blogina gyvenimo kokybę ir siejama su prastesne vaiko emocine bei kognityvine raida.
Veiksniai, didinantys PPDS riziką, yra svarbūs kaip potencialūs intervencijų taikiniai. Jau anksčiau nustatyta, kad NVP gali būti susijęs su pogimdyvine depresija, tačiau įrodymai iki šiol buvo prieštaringi ir dažniausiai susiję tik su HG. Švedijoje atliktas BASIC kohortos tyrimas parodė, kad ilgalaikis NVP (ilgesnis nei 17 savaičių) yra susijęs su didesne PPDS rizika po šešių savaičių. Japonijos JECS tyrimas taip pat atskleidė, kad NVP sunkumas koreliuoja su pogimdyvinės depresijos dažniu po vieno mėnesio.
Vis dėlto ankstesni tyrimai rėmėsi ribotomis imtimis ir turėjo metodologinių trūkumų, todėl jų išvadas sunku plačiai taikyti. Wuhano tyrime buvo analizuojami duomenys apie didelę nėščiųjų grupę, besilankiusių vienoje didelėje miesto ligoninėje. Nors visos dalyvės buvo iš vienos gydymo įstaigos, jos nebūtinai atspindi visų regiono nėščiųjų ar kitose sveikatos priežiūros įstaigose besilankančių moterų situaciją.
Nėštumo simptomai ir depresija po gimdymo
Tyrime dalyvavo 3 061 nėščioji, kurioms nėštumo ir pogimdyviniu laikotarpiu priežiūra buvo teikiama Wuhano moterų ir vaikų ligoninėje 2016 m. spalio–2019 m. spalio laikotarpiu. NVP buvo vertintas pagal vieną savarankiškai užpildytą klausimą, susijusį su vėmimo pasireiškimu nėštumo metu. Sunkumas klasifikuotas atsižvelgiant ir į tai, ar reikėjo gydymo, ar hospitalizacijos, todėl daugiausia fiksuotas būtent vėmimo intensyvumas, o bendra pykinimo našta gali būti ne visiškai atspindėta. Pogimdyvinės depresijos simptomai (PPDS) nustatyti naudojant Edinburgo pogimdyvinės depresijos skalę (angl. Edinburgh Postnatal Depression Scale, EPDS).
Pasitelkę binarinę loginę regresiją, tyrėjai modeliuodami vertino PPDS riziką, atsižvelgdami į skirtingo sunkumo NVP.
Stiprus nėštumo pykinimas glaudžiai susijęs su pogimdyvine depresija
Tiriamųjų moterų vidutinis amžius buvo 30 metų, o vidutinis EPDS balas – 8,61. Daugumos moterų (67 %) kūno masės indeksas (angl. Body Mass Index, BMI) prieš pastojant buvo normos ribose, 70 % dalyvių tai buvo pirmasis nėštumas.
NVP patyrė 64 % nėščiųjų: daugumai nustatytas lengvas (42 %) arba vidutinio sunkumo (20 %) pykinimas ir vėmimas. Sunki NVP forma buvo nustatyta maždaug 2 % moterų.
Pogimdyvinės depresijos simptomai pasireiškė 16 % moterų po gimdymo. Praėjus vienam ir šešiems mėnesiams po gimdymo, depresijos simptomai buvo nustatyti atitinkamai maždaug 17 % ir 14 % moterų tarp tų, kurioms buvo atlikta pakartotinė EPDS apklausa (2 362 moterys po 1 mėnesio ir 1 896 – po 6 mėnesių). Šie rodikliai yra panašūs į kitų tyrimų duomenis.
Moterims, patyrusioms sunkią NVP formą, pogimdyvinės depresijos simptomai dažniau nustatyti tiek po vieno, tiek po šešių mėnesių. Atsižvelgus į galimus klaidinančius veiksnius, pavyzdžiui, moters amžių ir kitus modelyje naudotus parametrus, pogimdyvinės depresijos rizika šioms moterims buvo atitinkamai 2,4 karto ir 2,7 karto didesnė.
Šie duomenys iš esmės sutampa su kai kuriais ankstesniais tyrimais, nors iki šiol gauti rezultatai įvairiose šalyse ir skirtingo sunkumo NVP atvejais buvo nevienodi. Wuhane EPDS rezultato riba, nuo kurios laikoma, kad yra padidėjusi pogimdyvinės depresijos rizika, yra 13 balų. Taikant tokią ribą, nustatyti panašūs PPDS dažniai po vieno mėnesio. Tyrimo autoriai pažymi, kad vietinių kinų tyrimų, kuriuose EPDS būtų naudota pogimdyvinei depresijai po šešių mėnesių įvertinti, iki šiol trūko arba jie nebuvo aiškiai aprašyti.
Skirtingai nei kai kuriuose ankstesniuose tyrimuose, šiame darbe didesnė PPDS rizika buvo nustatyta tik esant sunkiai NVP formai. Tai gali būti susiję su etniniais ir kultūriniais Kinijos bei kitų šalių skirtumais. Be to, nedidelė sunkaus NVP atvejų dalis ir bendra imtis galėjo sumažinti tyrimo galią aptikti silpnesnes sąsajas su lengvesnėmis NVP formomis.
Tyrimo apibendrinamumą riboja tai, kad NVP sunkumas vertintas remiantis vieninteliu savęs vertinimo klausimu, kuris galėjo lemti netikslų klasifikavimą, o PPDS nustatyta naudojant tik atrankos skalę, o ne klinikinę diagnozę. Be to, visos dalyvės buvo iš vienos miesto ligoninės, todėl rezultatai gali neatspindėti kaimo vietovių ar kitų sveikatos priežiūros sistemų ypatumų.
Tikslingesnės motinų psichikos sveikatos tikrinimo strategijos
Tyrimo autoriai daro išvadą, kad stipri NVP pirmąjį nėštumo trimestrą yra susijusi su padidėjusia depresijos rizika praėjus 1 ir 6 mėnesiams po gimdymo. Atsižvelgiant į nustatytą ryšį su pogimdyvinės depresijos simptomais, siūloma pirmojo trimestro metu aktyviai stebėti pykinimo ir vėmimo sunkumą ir teikti individualizuotą priežiūrą. Taip būtų galima anksčiau identifikuoti didesnės PPDS rizikos moteris ir laiku pasiūlyti joms papildomą stebėseną bei pagalbą.
Vis dėlto reikalingi tolesni tyrimai, apimantys didesnes ir įvairesnes populiacijas, taip pat objektyvesnius veiksnių ir pasekmių vertinimo metodus, kad šios išvados būtų patvirtintos ir išplėtotos.
