Lietuvoje – vis drąsesnis žvilgsnis į investavimą kaip taupymo priemonę. Ši tendencija, rodanti ne tik įpročių, bet ir požiūrio pokytį, vis aiškesnė, ypač tarp jaunesnių ir daugiau uždirbančių gyventojų. Kalbame ne apie kokį atsitiktinį impulsą – tai vis dažniau pasirenkamas sąmoningas sprendimas, siekiant ne tik kaupti, bet ir auginti.
Apklausos rezultatai atskleidė, kad net 33 proc. lietuvių investicijas į fondus ar akcijas įvardijo kaip patogiausią būdą kaupti santaupas. Tai gana ryškus skaičius, ypač lyginant su kaimyninėmis šalimis – Latvijoje investavimą renkasi vos 10 proc., Estijoje – 14 proc. Tokie skirtumai rodo, kad Lietuvoje požiūris į pinigų kaupimą tampa lankstesnis, bet ir gerokai ambicingesnis.
Pokytis, kuris jau įvyko
Tarp visų galimų pasirinkimų, investavimas Lietuvoje aplenkė taupomąsias sąskaitas, kurios anksčiau dažnai buvo laikomos saugiausiu sprendimu. Dabar tokį būdą nurodė 24 proc. respondentų, o trečioje vietoje – grynieji pinigai, laikomi namuose (18 proc.). Galima numanyti, kad ši tradicija vis dar stipri kai kuriose visuomenės grupėse – ypač regionuose ir tarp tų, kurių mėnesio pajamos mažesnės.
Maždaug 14 proc. šalies gyventojų kaip patogiausią būdą įvardijo terminuotus indėlius. Tačiau įdomu tai, kad atsiranda vietos ir mažiau įprastiems pasirinkimams – skaitmeninėms taupyklėms, trečiai pensijų pakopai ar net smulkiems apvalinimo metodams, kuriuos pasitelkia 5–3 proc. respondentų.
Skirtumai tarp Baltijos šalių
Skaičiai kalba patys už save – Lietuvoje investavimą renkasi kur kas dažniau nei Latvijoje ar Estijoje. Pastaroji šalis, dažnai laikoma verslumo pavyzdžiu, pagal šiuos duomenis, rodo kitokį vaizdą. Net 34 proc. estų nurodo, kad patogiausia jiems atrodo laikyti pinigus taupomojoje sąskaitoje, 17 proc. vis dar renkasi grynuosius namuose, o investavimas liko trečioje vietoje (14 proc.).
Latvijoje tendencija dar kitokia – 39 proc. gyventojų taupo sąskaitose, o trečdalis dar laikosi grynųjų. Galbūt šiose šalyse dar gajus įsitikinimas, kad investavimas – rizikingas arba per daug sudėtingas procesas. Tuo metu Lietuvoje ši idėja, atrodo, jau išsikristalizavo į naują normą.
Kas renkasi investicijas?
Tyrimas parodė, kad investavimą dažniausiai renkasi Vilniaus ir didžiųjų miestų gyventojai. Tarp jų – jaunesni ar vidutinio amžiaus žmonės, turintys aukštesnes pajamas ir dažniau besidomintys finansais apskritai. Jie ieško sprendimų, kurie galėtų ne tik padėti išlaikyti sukauptas lėšas, bet ir leisti pinigams judėti – generuoti naudą, o ne vien stovėti.
Pasak „Citadele“ banko atstovės Rasos Narės, Lietuvoje jaučiamas aiškus posūkis: „Žmonės nebenori vien saugoti – jie nori suprasti, ką pinigai veikia, kai jų neliečiame. Investavimas tampa ne atskira veikla, bet natūralia taupymo dalimi.“ Tokia pozicija rodo ne tik brandą, bet ir didesnį finansinį sąmoningumą.
Požiūris, galintis keisti ekonomiką
Tendencijos aiškios – vis daugiau gyventojų ima vertinti ne vien stabilumą, bet ir galimybes. Taupymas grynaisiais ar tiesiog sąskaitoje – tai vis dar dažnas pasirinkimas, tačiau investicijų populiarumas auga, o kartu su juo – ir pasitikėjimas savimi, sprendimų laisvė, atsakomybė.
Galima spėti, kad šis pokytis padarys įtaką ne tik asmeniniams biudžetams. Jis gali turėti reikšmės ir ekonomikos dinamikai – paskatinti aktyvesnį kapitalo judėjimą, padidinti žmonių dalyvavimą rinkose bei ilgainiui lemti didesnį atsparumą netikėtoms krizėms.
Kol vieni dar tik stebi pokyčius, kiti jau veikia. Ir, panašu, Lietuva šiuo metu – tarp tų, kurie žengia pirmyn greičiau.
Varo propagandą per visus galus.
Kėkvienas asmeniškai pasirenka sau priimtinesnį taupymo būdą.Vieni investuoja, kiti papraščiausiai taupo, dalį pinigų atsidėdami kažkokiam didesniam pirkiniui ar šiaip juodai dienai.