Kol nekilnojamojo turto rinka iš pažiūros pulsuoja stabilumu – skelbimuose verda gyvenimo sandoriai, butų kainos laikosi, o naujakuriai planuoja remonto darbus, po šia skaidria fasado plėve pasirodo vis daugiau šešėlių. Ne visada durų atidarymas naujam savininkui reiškia ir aiškią, teisėtą sandorio istoriją.
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija neseniai viešai paviešino patikrinimo rezultatus – nekilnojamojo turto srityje nustatyta ne viena schema, kaip apeiti valstybinius mokesčius. O bendra suskaičiuota žala – beveik 300 tūkstančių eurų. Ir tai tik viena patikrinimo banga.
Sandoriai tarp šeimos narių – dovanojimas ar apgavystė?
Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodė tvarkingai: sutuoktiniai pardavė turtą, dalį jo prieš tai padovanojo sūnui. Nieko neįprasto – šeimos turtas, artimi ryšiai. Tačiau mokesčių inspektoriai pastebėjo kai ką įtartino: statybų išlaidos buvo priskirtos tik tai daliai, kuri buvo parduota sutuoktinių vardu, o padovanotą dalį sūnus „pardavė“ tarsi atskirai. Ir už tai gautos pajamos, aišku, nebuvo apmokestintos.
Bet VMI įsitikinimu, tai – apsimestinis veiksmas. Turtas padovanotas formaliai, siekiant išvengti PVM ir GPM. Todėl buvo nuspręsta, kad visos gautos pajamos turi būti traktuojamos kaip sutuoktinių pajamos iš vykdytos ekonominės veiklos – vadinasi, privaloma sumokėti tiek PVM, tiek gyventojų pajamų mokestį.
Kauno AVMI vadovė Judita Stankienė neslepia: „Vertinant aplinkybes akivaizdu, jog dovanojimo sandoris buvo naudojamas kaip priemonė mokesčiams išvengti.“ Ir tai jau tampa tendencija.
Preliminarios sutartys – ne planas pirkti, o įrankis pinigams paslėpti
Kitas atvejis dar įdomesnis. Gyventoja su viena įmone pasirašė kelias preliminarias sutartis – kiekvienos vertė siekė net po 85 tūkstančius eurų. Pradiniai įnašai milžiniški, netesybos – didelės. Bet čia pat ta pati įmonė tą patį turtą „rezervavo“ kitiems – tikriesiems pirkėjams. Jiems pradiniai įnašai buvo daugiau nei 20 kartų mažesni, o apie netesybas net neužsiminta.
Kai viena sutartis buvo nutraukta, gyventojai buvo ne tik grąžinti pinigai, bet ir išmokėta papildomai 40 tūkstančių eurų. Oficialiai – netesybos. Išmokos gavo ne tik ji, bet ir sūnus. Tačiau VMI teigia, kad tai – ne netesybos, o sumaniai įformintas pinigų perdavimas, vengiant mokesčių, kurie būtų atsiradę mokant palūkanas ar sudarant paskolos sutartis.
Abi išmokėtos sumos buvo pripažintos apmokestinamosiomis pajamomis – GPM neišvengta. Kiekvienas iš gavėjų turės deklaruoti po lygiai – 20 tūkstančių eurų.
Schema aiški, bet ne vienintelė
Šie atvejai nėra nei išskirtiniai, nei reti. Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje klesti, bet kartu atsiranda vis daugiau bandymų apeiti taisykles. Ypač tarp privačių asmenų – kai sutartys pasirašomos preliminariai, kai dovanojimas pasirodo kaip „nuoširdus gestas“, o iš tikrųjų tai – finansinių įsipareigojimų paslėpimo būdas.
Valstybinė mokesčių inspekcija pabrėžia: preliminarios sutartys, net jeigu formaliai atitinka teisės aktus, vis tiek gali būti įvertintos kaip priemonė slėpti tikrąjį pinigų kilmės kelią. O dovanojimo sandoriai tarp šeimos narių – tuo labiau, jei turtas tuoj pat „atsiduria rinkoje“ – bus tikrinami labai atidžiai.
Gyventojams – aiški žinutė: pažeidimus galima (ir reikia) pranešti
Jeigu kažkas atrodo įtartinai – apie tai galima ir būtina pranešti. VMI ragina gyventojus nevengti pranešti apie nesąžiningus sandorius ar galimus pažeidimus. Anonimiškumas garantuojamas, o tai padaryti galima ne tik telefonu, bet ir internetu – svetainėje https://www.vmi.lt/evmi/stop-seseliui.
Šešėlinė veikla NT sektoriuje – ne tik „valstybės biudžeto klausimas“. Tai taip pat reiškia iškreiptą konkurenciją, nesąžiningus pardavėjus ir pirkėjus, kurie slepia tikrąją turto vertę, kainų burbulus ir augančią riziką visai rinkai. Todėl skaidrumas čia ne prabanga, o būtinybė.
