Europos Komisija perspėja, kad dėl sparčios superkompiuterių plėtros iki 2030 metų gali būti įsilaužta į daugumą šiandien naudojamų slaptažodžių ir šifravimo sistemų. Tai sukeltų didelės apimties duomenų vagystes internete ir keltų pavojų ne tik asmens duomenims, bet ir bankinėms operacijoms, privačioms žinutėms bei valstybės institucijų tarnybinei informacijai.
Technologinio suvereniteto ir duomenų saugumo eurokomisarės Henos Virkkunen laiške Europos Parlamento nariui Moritzui Kerneriui nurodoma, kad dabar naudojamos apsaugos sistemos gali tapti nebeveiksmingos jau maždaug po ketverių metų.
Laiške pabrėžiama, jog dabartiniai šifravimo metodai, kuriais grindžiama slaptažodžių ir asmeninės informacijos apsauga, nebepajėgs atlaikyti itin galingų ateities skaičiavimų. Dėl to Europos Sąjungos strategijoje jau numatytas perėjimas prie vadinamosios pokvantinės kriptografijos – gerokai sudėtingesnių apsaugos metodų, galinčių atsilaikyti prieš kvantinių kompiuterių skaičiavimo galią. Galutinius sprendimus dėl šių standartų diegimo priims pačios valstybės narės.
ES institucijos šią situaciją apibūdina kaip „lenktynes su laiku“ ir ragina kuo skubiau pertvarkyti saugumo standartus. Jei tai nebus padaryta, šiandien perimti užšifruoti duomenys ateityje galės būti nesunkiai iššifruoti, kai kvantiniai ir kiti itin galingi kompiuteriai taps pakankamai pažangūs.
Tuo pat metu žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo pranešimų apie masinį slaptažodžių ir paskyrų duomenų nutekėjimą – dešimtys milijonų prisijungimo duomenų tampa pasiekiami atviruose serveriuose. Tokios nutekėjusios duomenų bazės apima elektroninį paštą, socialinius tinklus ir net kai kurių valstybinių institucijų paskyras. Tai aiškiai rodo, kad kibernetinio saugumo grėsmės yra realios jau dabar, o ne tik abstrakti ateities prognozė.
Verslo ir telekomunikacijų sektoriaus atstovai pažymi, kad kartu su grėsmėmis tobulėja ir apsaugos technologijos. Jau testuojami tinklai ir šifravimo metodai, atsparūs kvantinėms atakoms. Jie paremti matematinėmis užduotimis, kurios išlieka sunkiai išsprendžiamos net ir kvantiniams kompiuteriams. Vis dėlto perėjimas prie tokių sprendimų reikalauja infrastruktūros modernizavimo ir aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo.
Ekspertai ragina įmones ir privačius vartotojus nelaukti technologijų lūžio ir rūpintis savo saugumu jau dabar: reguliariai atnaujinti programinę įrangą, naudoti ilgus ir sudėtingus slaptažodžius, įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą, o jei įmanoma – rinktis šiuolaikinius slaptažodžių valdymo ir duomenų apsaugos sprendimus.
Skelbta, kad 2025 metų vasarą internete įvyko „didžiausias slaptažodžių nutekėjimas istorijoje“. Nutekinti duomenys apėmė apie 16 mlrd. paskyrų prisijungimo duomenų iš įvairių paslaugų teikėjų – technologijų bendrovių, didžiųjų socialinių tinklų ir kitų platformų.
Sužinoti, ar buvo įsilaužta į kurią nors jūsų paskyrą, palyginti paprasta – pakanka pasinaudoti specialiais nutekėjimus stebinčiais įrankiais, kurie tikrina, ar elektroninio pašto adresas ir slaptažodžiai sutampa su viešai prieinamomis nutekintų duomenų bazėmis. Tokios sistemos paprastai kaupia dešimtis milijardų įrašų ir leidžia vartotojams greitai įsivertinti riziką bei imtis papildomų apsaugos priemonių.
