Tai gali išgelbėti gyvybę: mokslininkai kuria 3D kepenis, kurios keičia transplantaciją

3 min. skaitymo

Ūminis kepenų nepakankamumas dažnai išsivysto staiga ir kelia tiesioginę grėsmę gyvybei. Šiuo metu vienintelė iš tiesų veiksminga išeitis tokiais atvejais yra skubi kepenų transplantacija. Vis dėlto visame pasaulyje smarkiai trūksta donorinių organų, todėl mokslininkai ieško būdų, kaip suteikti pacientams „laiko langą“ natūraliai kepenų regeneracijai, išvengiant viso organo persodinimo ir ilgalaikės imunosupresijos.

Jungtinėse Valstijose kasmet atliekama apie 100 000 organų transplantacijų. Panašus skaičius pacientų vis dar laukia gyvybę gelbstinčių operacijų. Dažniausiai persodinamas organas yra inkstas, tačiau kepenys rikiuojasi iš karto po jo ir kai kuriais atžvilgiais yra dar svarbesnės – ūminiam kepenų nepakankamumui gydyti šiuo metu nėra kito veiksmingo metodo, išskyrus transplantaciją.

Carnegie Mellon universiteto mokslininkų komanda gavo 28,5 mln. JAV dolerių iš Advanced Research Projects Agency for Health (ARPA-H), kad sukurtų persodinimui tinkamą, 3D būdu biologiškai atspausdintą kepenų fragmentą. Šis audinys nebus pilnavertis naujo organo pakaitalas, tačiau leis „užlopyti“ pažeistas kepenis ir suteiks pacientui laiko, kol atsikurs jo paties kepenų funkcija.

„Mūsų tikslas – sukurti kepenų audinio fragmentą, kurį būtų galima naudoti kaip alternatyvą organo transplantacijai, ypač esant ūminiam kepenų nepakankamumui“, – aiškina pagrindinis projekto tyrėjas, Carnegie Mellon universiteto mokslininkas Adam Feinbergas. „Sukurtas organo pakaitalas funkcionuotų maždaug nuo dviejų iki keturių savaičių. Tai suteiktų pacientams laiko jų pačių kepenims atsistatyti, todėl transplantacija nebebūtų būtina, o donorinės kepenys galėtų būti skirtos kitiems pacientams.“

Naujos organų transplantacijos kryptys

3D bioparduotų audinių kūrimas nėra vienintelis šiuo metu vystomas transplantologijos tyrimų kelias. Pastaraisiais metais mokslininkams pavyko „atgaivinti“ organus po paciento mirties, o perfuzijos technologijos vis dar tobulinamos taip, kad organai galėtų ilgiau išlikti gyvybingi už organizmo ribų.

Ypač daug dėmesio sulaukia genetiškai modifikuoti kiaulių organai, pritaikyti žmogui. Prieš kelerius metus Kinijoje chirurgams pavyko sėkmingai persodinti gyvam pacientui kiaulės kepenų fragmentą, kuris kelias savaites funkcionavo ir tapo svarbiu žingsniu ksenotransplantacijos srityje.

Feinbergo komanda pasirinko kitą kelią. Naudodami Carnegie Mellon universitete sukurtą „Freeform Reversible Embedding of Suspended Hydrogels“ (FRESH) platformą, mokslininkai kuria kepenų fragmentą, visiškai sudarytą iš žmogaus ląstelių ir struktūrinių baltymų. Šie audiniai nuo pat pradžių projektuojami taip, kad būtų imunologiškai suderinami, todėl nereikėtų skirti imunitetą slopinančių vaistų.

Imuninės sistemos iššūkis ir „universalūs donorai“

„Didžiausia kliūtis – žmogaus imuninė sistema“, – pabrėžia Feinbergas. „Naudosime hipoimunines ląsteles, genetiškai modifikuotas taip, kad jos taptų universaliais donorais. Tokiu atveju kiekvienas pacientas galėtų gauti mūsų kuriamų ląstelių ir audinių be būtinybės vartoti imunosupresinius vaistus.“

Toks požiūris atvertų kelią visiškai naujam transplantacijos modeliui: vietoje viso organo persodinimo būtų taikomas laikinas, tačiau funkcionalus audinio „inkaras“, padedantis organizmui pačiam atkurti gyvybiškai svarbias funkcijas ir išvengti ilgalaikio gydymo, turinčio daugybę šalutinių poveikių.

Dalintis straipsniu
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *