Branduolinės energijos agentūros duomenimis, 2024 m. atominės elektrinės visame pasaulyje pagamino beveik 10 proc. visos pasaulinės elektros energijos bei paliko 430 tūkst. tonų panaudoto kuro, iš kurio apie du trečdaliai lieka saugyklose. Europoje, naujienų portalo „Euobserver“ duomenimis, saugoma apie 60 tūkst. tonų, tačiau nei viena šalis iki šiol neturi sukūrusi veikiančios giluminės geologinės panaudoto branduolinio kuro saugyklos. Lietuvoje tokios saugyklos įkūrimas numatytas 2068 metais.
Lietuva taip pat turi branduolinių atliekų, kurios susidarė Ignalinos atominės elektrinės veiklos metu. Lietuvos valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) duomenimis, Lietuvoje panaudotas branduolinis kuras nėra perdirbamas, todėl iškrovus iš Ignalinos AE reaktoriaus, ne mažiau kaip 5 metus jis laikomas šalia reaktoriaus įrengtuose baseinuose, vėliau – specialiose šalia atominės elektrinės esančiose dvejose panaudoto branduolinio kuro saugyklose. Anot jų, šiuo metu vyksta laikinasis saugojimas, kuris truks iki 50 metų. Laikotarpiui pasibaigus visas panaudotas branduolinis kuras turės būti padėtas į giluminį atliekyną.
„Giluminis atliekynas, kurį planuojama pastatyti ir įrengti Lietuvoje 2068 m., tai panaudoto branduolinio kuro ir ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų galutinio sutvarkymo įrenginys. Jis leidžia sulaikyti radioaktyviose atliekose esančius radionuklidus ir izoliuoti labai radioaktyvias atliekas nuo išorinių poveikių ir taip apsaugoti žmones ir aplinką nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio“, – paaiškino VATESI.
Anot jų, būtent giluminis atliekynas yra galutinis panaudoto branduolinio kuro sutvarkymo etapas.
Nors Europoje daugiausia panaudoto branduolinio kuro sukaupta Prancūzijoje, šalis taip pat vis dar neturi giluminio atliekyno. Pirmoji Europoje šiuo metu jį bando įkurti Suomija.
Prancūzai renkasi perdirbimą
Prancūzijoje įsikūrusi „Orano la Hague“ gamykla, yra viena iš pagrindinių panaudoto branduolinio kuro perdirbimo bendrovių pasaulyje. Šis procesas vyksta jau 10 metų.
Robotams išėmus panaudotus strypus, jie penkerius metus mirkomi vonioje, o po to jau į smulkius gabalėlius supjaustytas kuras antrą kartą mirkomas azoto rūgšties tirpale. Ten branduolinė medžiaga ištirpinama ir galiausiai 96 procentai medžiagos (95 procentai yra uranas ir 1 procentas – plutonis) yra paruošta perdirbti.
Sudėtingų cheminių operacijų serija uraną paverčia uranilo nitratu, o plutonis tampa plutonio oksidu, kuris naudojamas naujam kurui, vadinamam MOX – mišriems urano ir plutonio oksidams – gaminti, siekiant 25 procentais sumažinti natūralaus urano poreikį. Tuo tarpu uranas saugomas kaip strateginis rezervas, laukiantis pakartotinio sodrinimo.
Pagrindinis „Orano la Hague“ klientas yra „Electricité de France“, kuri tiekia ten panaudotą kurą iš savo 58 reaktorių Prancūzijoje. Tačiau gamykla taip pat perdirba kurą iš Vokietijos, Šveicarijos, Belgijos, Italijos ir Nyderlandų, taip pat iš Australijos, Kinijos ir Japonijos.
Bulgarai turi problemų dėl bendradarbiavimo su Rusija
Bulgarija taip pat buvo numačiusi perdirbti savo atominėse gamyklose liekantį kurą, tačiau nudegė dėl bendradarbiavimo su Rusija.
Bulgarijos naujienų portalo „Mediapool“ duomenimis, nuo pirmojo iš šešių Kozlodujaus atominės elektrinės blokų paleidimo 1974 m. buvo sukurta tūkstančiai panaudoto branduolinio kuro.
Apie 8 500 iš jų pagal sutartį su Rusijos bendrove TVEL buvo išsiųsta į Rusijos „Majak“ gamyklą perdirbimui ir saugojimui. Nors po įstojimo į Europos Sąjungą Bulgarija turėjo atgauti atliekas ir atidėti jas ilgalaikiam šalinimui, remiantis vis dar nepatvirtintu strategijos dokumentu, pasak „Mediapool“, šalis Rusijoje saugo dideles skiliųjų medžiagų atsargas. Kalbama apie maždaug 1006 tonų sunkiųjų metalų grąžinimą.
Dėl Rusijos karo Ukrainoje elektrinė nuo 2022 m. nesiunčia panaudoto kuro rinklių perdirbimui. Kozlodujaus teritorijoje vis dar yra beveik 4500 panaudoto kuro rinklių, saugomų gretimuose baseinuose. Čia jie gali būti laikomi iki penkerių metų. Jei situacija nesikeis, saugyklos iki 2032 m. bus perpildytos.
Pasak Bulgarijos naujienų portalo, Kozlodujaus atominė elektrinė paskelbė, kad ėmėsi reikiamų veiksmų, siekdama išplėsti panaudoto branduolinio kuro sausąją saugyklą, tačiau nepaaiškino, ką tai reiškia – ar parengti planai, ar vyksta viešieji konkursai dėl pajėgumų didinimo, kiek tai kainuos branduolinės elektrinės operatoriui. Anot buvusio Bulgarijos energetikos ministras Vladimiro Malinovo, ieškoma galimybių atiduoti atliekas kitoms šalims. Svarstomi Suomijos, Švedijos, Prancūzijos ir Šveicarijos variantai.
Europoje problema aštri
Klausimai, kur galutinai utilizuoti branduolines atliekas keliami daugelyje Europos šalių. Ispanija, valdanti septynis atominės elektrinės blokus, dar neturi veikiančios centralizuotos laikinosios saugyklos, nors jos statyba Villar de Canyas (Kuenka) buvo patvirtinta 2004 m. Projektas buvo sustabdytas dėl politinių, teisinių ir teritorinių ginčų.
Tuo metu 2024 m. Ispanijos vyriausybė patvirtino planą uždaryti visas savo atomines elektrines nuo 2027 iki 2035 m. Tačiau tai nekeičia fakto, kad reikia išspręsti problemas, susijusias su panaudotu branduoliniu kuru. Tai yra apie 5000 tonų urano, susikaupusio panaudotose kuro rinklėse.
Rumunijoje, kur veikia Černavodos atominė elektrinė, radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro saugojimas šiuo metu nėra viešų diskusijų objektas ir nekelia visuomenės nerimo. Pagal Rumunijos branduolinės energijos agentūros parengtą Nacionalinę panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų saugaus tvarkymo strategiją, planuojama statyti naujas galutinio saugojimo patalpas, kurios turėtų pradėti veikti 2028 m.
Panaši padėtis yra ir Čekijoje, kur veikia dvi atominės elektrinės. Panaudotas branduolinis kuras iš abiejų šaltinių patenka į laikinąją saugyklą, kurioje gali išbūti iki 60 metų. Čekijos naujienų portalo „Denik Referendum“ duomenimis, tikimasi, kad šalyje galutinio saugojimo saugykla pradės veikti iki 2050 metų.
Šis turinys parengtas ELTA, dalyvaujančios Europos iniciatyvoje PULSE, kuria yra palaikomas tarptautinis žurnalistų bendradarbiavimas. Prie straipsnio prisidėjo Ispanijos naujienų portalas „El Confidencial“, Rumunijos naujienų portalas „HotNews“, Čekijos naujienų portalas „Denik Referendum“, Bulgarijos naujienų portalas „Mediapool“ ir naujienų portalas „EUobserver“.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
