Kartais klaida algalapyje atrodo kaip smulkmena. Vienas neišmokėtas priedas, keli neišskaičiuoti viršvalandžiai ar pavėluotas atsiskaitymas – daug kam tai vis dar atrodo kaip „techniniai nesklandumai“, kuriuos darbuotojas turėtų tiesiog suprasti ir atleisti. Tačiau teisė sako kitaip.
Kiekvienas darbuotojo atlyginimo centas yra reglamentuotas – joks punktas negali būti „pamirštas“ ar paaukotas dėl patogumo. Teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė primena, kad darbo užmokestis – tai ne nuomonė, o griežtai įstatymu apibrėžta darbdavio pareiga. O kai ši pareiga pažeidžiama, atsakomybė krinta ne ant buhalterio, o tiesiai ant darbdavio pečių.
Netikslumas – jau pažeidimas
Klaidingas atlyginimo apskaičiavimas – tai ne tik „neišmokėta alga“. Jei viršvalandžiai neįtraukti, darbas poilsio dieną neapmokėtas taip, kaip priklauso, atostoginiai paskaičiuoti neteisingai, o kompensacija už nepanaudotas atostogas – per maža ar net neišmokėta, visa tai jau laikoma pažeidimu. Tas pats galioja vėlavimui išmokėti atlyginimą, net jei jis buvo tik vienos dienos.
Darbdavio bandymas išskaičiuoti pinigus už „padarytą žalą“ ar „darbo klaidas“ savo nuožiūra – taip pat neleidžiamas. Tokie veiksmai be aiškaus pagrindo yra traktuojami kaip neteisėtas atlyginimo mažinimas.
Baudos – iki 6000 eurų
Už tokias klaidas darbdaviui gresia ne tik reikalavimas išmokėti neišmokėtą sumą, bet ir baudos. Jos svyruoja nuo 300 iki 6000 eurų – priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, kartojimosi ar tyčinių veiksmų. Jei klaida įvyksta ne pirmą kartą, sankcijos bus kur kas griežtesnės. Be to, vėluojant mokėti atlyginimą skaičiuojami delspinigiai, o atleidimo atveju – gali būti priteisiamos netesybos, prilygstančios net kelių mėnesių vidutiniam darbo užmokesčiui.
Pati VDI (Valstybinė darbo inspekcija) laikosi aiškios pozicijos – darbo užmokestis turi būti tiksliai apskaičiuotas, pagrįstas ir išmokėtas laiku. Darbuotojas turi teisę suprasti, kaip susidarė jo darbo užmokestis, ir kreiptis į institucijas, jei kažkas kelia abejonių.
Skaitė buhalteris – atsako darbdavys
Neretai atlyginimus skaičiuoja išorinės įmonės ar samdomi buhalteriai. Vis dėlto tai nieko nekeičia – įstatymas atsakomybę perkelia darbdaviui. Darbuotojui nesvarbu, kas suklydo – jam svarbu, kad alga būtų paskaičiuota ir sumokėta teisingai.
Todėl bet kuris verslo vadovas turėtų būti pasiruošęs ne tik mokėti algas, bet ir sugebėti pagrįsti kiekvieną skaičių. Tai jau ne pasirinkimas, o pareiga.
Pasitikėjimo kaina
Teisinė atsakomybė – tik dalis problemos. Reputacinė žala darbdaviui gali būti dar skaudesnė. Skundai VDI, vieši ginčai, nepalankūs teismų sprendimai, prarastas darbuotojų pasitikėjimas ir auganti darbuotojų kaita – visa tai ne tik kenkia įvaizdžiui, bet ir atsiliepia verslo rezultatams.
Raimonda Joskaudienė atkreipia dėmesį: „Kartais „sutaupyti“ 100 eurų reiškia sumokėti 10 000 eurų vėliau.“ Šiandienos sprendimas „neapskaičiuoti viršvalandžių“ rytoj gali virsti darbuotojo skundu, VDI tyrimu ir didelėmis išlaidomis.
Jeigu kyla abejonių – geriau pasitikrinti du kartus. Atlyginimo skaičiavimas nėra vieta improvizacijoms. Darbo santykiai remiasi aiškumu ir pasitikėjimu – vienas neteisingas žingsnis gali kainuoti ne tik pinigus, bet ir žmones.
Sakykit,ar tai normalu Lietuvoje,kad mėnesio pradžioje išmokamas avansas,o mėn gale atlyginimas?nes išeina,kad žmogus savo atlyginimo lauke apie 1.5men!?