Klaida, kurią daro daugelis: sužinokite, kodėl burnos skalauti po valymo negalima
Burnos skalavimo skystis daugeliui tapo kasdienės higienos dalimi, tačiau ne visi jį naudoja taip, kad gautų realią naudą. Jo veiksmingumą lemia ne tik sudėtis, bet ir tinkamai parinktas naudojimo laikas, nuosekli burnos priežiūros tvarka bei aiškus tikslas – ar siekiama trumpalaikio gaivesnio kvapo, ar ilgalaikės dantų ir dantenų apsaugos.
Taisyklinga burnos priežiūros seka yra itin svarbi. Jei burną skalaujate iškart po dantų valymo, per anksti nuplaunate dantų pastoje esantį fluorą ir taip sumažinate jo apsauginį poveikį emaliui. Dėl šios priežasties burnos skalavimo skystį dažniau rekomenduojama naudoti prieš dantų valymą arba kitu dienos metu, pavyzdžiui, po pietų.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į dantų pastos sudėtį. Kai kurios medžiagos, tokios kaip kalcio ar aliuminio hidroksidas, gali mažinti burnos skalavimo skysčio veiksmingumą. Jei jūsų dantų pastoje yra šių junginių, pirmiausia išsivalykite dantis, gerai išskalaukite burną vandeniu ir tik tada naudokite skalavimo skystį.
Dantų siūlas taip pat turi savo vietą burnos priežiūros rutinoje. Jį geriausia naudoti prieš valant dantis šepetėliu, nes taip pašalinami maisto likučiai ir apnašos tarpdančiuose bei palei dantenų liniją, o vėliau naudojama dantų pasta ir kitos priemonės gali veikti efektyviau.
Optimalus burnos higienos režimas gali atrodyti taip: pirmiausia naudojamas dantų siūlas, tuomet – burnos skalavimo skystis, o po to valomi dantys su dantų pasta. Išsivalius dantis pastos likučius reikėtų išspjauti, tačiau burnos iš karto neskalauti vandeniu. Taip fluoras ilgiau išlieka ant dantų paviršiaus ir geriau stiprina emalį. Rekomenduojama bent 30 minučių po to nevalgyti ir negerti.
Burnos skalavimo skysčio dažniausiai pakanka vartoti vieną ar du kartus per dieną. Antibakteriniai skalavimo skysčiai veiksmingai naikina bakterijas, sukeliančias blogą burnos kvapą ir uždegimus, tačiau kartu gali paveikti ir naudingąsias burnos bakterijas. Dėl to per dažnas jų vartojimas gali sutrikdyti burnos mikrobiomos pusiausvyrą. Jei naudojate gydomąjį, medicininį skalavimo skystį, būtina laikytis odontologo ar gydytojo nurodymų.
Renkantis burnos skalavimo skystį verta atidžiai įvertinti sudėtį. Preparatai su alkoholiu gali sausinti burnos gleivinę ir dirginti jautrius audinius, todėl daugeliu atvejų geresnis pasirinkimas yra bealkoholiai, fluoro turintys produktai.
Naudojant burnos skalavimo skystį svarbu laikytis kelių paprastų taisyklių. Į matavimo dangtelį ar indelį reikia įpilti tiek skysčio, kiek nurodyta gamintojo instrukcijoje, skalauti burną apie 30 sekundžių ir skysčio nenuryti. Po to jį išspjauti ir bent pusvalandį nevalgyti bei negerti.
Priklausomai nuo sudėties, burnos skalavimo skystis gali padėti sumažinti dantų apnašų kaupimąsi, sustiprinti emalį, atgaivinti burnos kvapą, švelniai balinti dantis ar prisidėti prie dantenų ligų profilaktikos ir gydymo.
Burnos skalavimo skysčiai skirstomi į kosmetinius ir terapinius. Kosmetiniai produktai daugiausia skirti laikinai pagerinti burnos kvapą, tačiau jie neturi reikšmingo poveikio dantų ir dantenų ligų prevencijai. Terapiniai skalavimo skysčiai turi veikliųjų medžiagų, kurios padeda kovoti su bakterijomis ir mažina ėduonies, dantenų uždegimo bei apnašų susidarymo riziką.
Vaikams iki šešerių metų burnos skalavimo skysčių vartoti nerekomenduojama, nes jie dar gali nesugebėti tinkamai išskalauti burnos ir netyčia nuryti skystį. Tai gali sukelti pykinimą ar vėmimą, todėl mažiesiems pakanka dantų šepetėlio, tinkamos dantų pastos ir atidaus suaugusiųjų dėmesio.
