Kai pavojus toli, jis atrodo miglotas. Bet vos tik vanduo ima semti laukus, rūsiai prisipildo dumblo, o upė peržengia krantus – supranti, kiek mažai telieka padaryti, kai stichija jau čia. Tokį scenarijų, kuris skamba kaip filmas iš senų laikų, mokslininkai vadina visiškai tikėtinu – ir ne taip jau tolimu.
Per artimiausius du dešimtmečius Lietuvos upėse, ypač pavasarį, gali pasikartoti potvyniai, kurių stiprumas artimas 1946-ųjų katastrofai Kaune. Tuomet Senamiestis virto plaukiojimo trasa, o gyventojai neteko ne tik namų – bet ir gyvybių. Apie šį įvykį šiandien kalbama retai, tačiau ledo sangrūdos vėl primins apie save.
Lietuvos energetikos instituto mokslininkė dr. Jūratė Kriaučiūnienė aiškina: klimato kaita – tai ne tik šiltesnės žiemos. Oro permainos atneša neprognozuojamus temperatūrų šuolius ir didesnį kritulių kiekį. Ledo sluoksniai pradeda lūžinėti, judėti, ir upės užkemšamos kaip kamščiu. Tada – potvynis. Ir ne bet koks, o toks, kuris gali plėšti tiltus, skandinti sodybas ir atskirti kaimus nuo pasaulio.
Tam, kad ši grėsmė neliktų vien teorinė, Latvijos ir Lietuvos mokslininkai įgyvendino bendrą projektą „ICEREG“, kuriame buvo sukurtas naujas būdas prognozuoti ledo sangrūdų potvynius. Iki šiol jų eigos numatyti nepavykdavo – nebuvo nei duomenų, nei veiksmingos metodikos. Dabar, pasitelkus Suomijos ekspertų patirtį, situacija keičiasi.
Remiantis modeliu, jau sukurtas rizikos žemėlapis dviem upėms – Lėveniui ir Mūšai. Gyventojai gali patys pasižiūrėti, ar jų teritorija patenka į galimai užliejamą zoną. Tokia priemonė nėra tik graži iliustracija – tai ankstyvas signalas, kuris gali padėti laiku pasiruošti: sutvarkyti rūsius, užtikrinti gyvūnų saugumą, sugalvoti evakuacijos planą.
Tiesa, ne visi nori girdėti perspėjimus. Mokslininkai pasakoja, kad kai kurių gyventojų nuomonė nesikeičia net po konkrečių pasiūlymų apsaugoti jų namus pylimais. Esą „gyvenu čia dešimtmečius, nieko nebuvo“. Bet net patys tyliausi upeliai kartais parodo savo jėgą. O internete vis dar plaukioja Kauno senamiesčio vaizdai, užlietos Šančių gatvės, žmonės valtimis pasiekiantys savo duris.
Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, naujoji metodika leis perspėti apie galimus potvynius dar iki jiems prasidedant – kai tik pradeda sparčiai kilti vandens lygis ar fiksuojamas ledo judėjimas. Tai suteikia brangų laiką – ne pasiteisinimus, kai jau per vėlu.
Pavyzdys iš 2010 metų: tuomet vidutinės galios ledo sangrūdų potvyniai pridarė žalos už beveik 3 milijonus eurų. Užlieti 40 tūkstančių hektarų. Ir tai – dar ne pats blogiausias scenarijus. Mokslininkai šiandien kalba apie dar ekstremalesnius įvykius, kurie gali įvykti iki 2050-ųjų.
Sklypai prie upės atrodo romantiškai. Vaizdas pro langą – nuostabus. Bet kai žemė tampa vandens dalimi, vaizdai greitai praranda žavesį. Todėl specialistai ragina ne tik girdėti, bet ir klausyti. Net jei potvynis dar toli, pasiruošimas šiandien gali tapti svarbiausiu veiksmu rytoj. Lietuva – šalis, kurioje kiekviena žiema ar pavasaris gali pateikti netikėtumų. O mokslas pagaliau duoda įrankius tiems, kurie nori ne tik reaguoti – bet pasiruošti.
