Žiemą Ukrainoje granatai ypač populiarūs, todėl pirkėjams dažnai kyla klausimų dėl šio vaisiaus vartojimo. Ne visi žino, kuo granatas naudingas, ar reikia kramtyti jo sėklas, kiek jų galima suvalgyti per dieną ir ar jos gali pakenkti.
Visų pirma verta atkreipti dėmesį, kad granatas neturi kauliukų taip, kaip kaulavaisiai. Tai uoga, kurios viduje yra daug sėklų. Kiekviena jų sudaryta iš dviejų dalių: sultingo raudono apvalkalo (arilės) ir sėklytės (gali būti kieta arba pusiau kieta), kurią buityje dažnai ir vadiname kauliuku.
Granato sėklos: nauda ir galima žala
Kinijos mokslininkai atliko tyrimą ir nustatė, kad granato sėklose gausu įvairių fitocheminių junginių.
Visų pirma jos turi punicinės rūgšties (reta polinesočioji riebalų rūgštis, Omega-5, pagrindinis granato sėklų aliejaus komponentas), fenolinių junginių (polifenolių), tokoferolių (vitamino E), nesočiųjų riebalų rūgščių (linolo ir linoleno rūgščių).
Sužinojus pagrindinius naudingus uogos komponentus ir jų savybes, lengviau suprasti, kuo naudingos granato sėklos.
Tyrėjai nustatė, kad dėl Omega-5 ir fenolinių junginių granato sėklos gali padėti mažinti medžiagų apykaitos sutrikimų riziką. Tokie sutrikimai, be kita ko, siejami su nutukimu ir antrojo tipo cukriniu diabetu.
Be to, fenoliniai junginiai dalyvauja neutralizuojant laisvuosius radikalus ir gali prisidėti prie oksidacinių procesų lėtėjimo.
Mokslininkai taip pat priėjo išvadą, kad granato sėklų ekstraktas gali mažinti uždegiminių procesų intensyvumą, nes jame gausu polifenolių ir polinesočiųjų riebalų rūgščių.
Tyrėjai granato sėklas priskiria prie naudingų produktų ir teigia, kad vartojant jas įprastais kiekiais rimtos rizikos paprastai nėra. Tačiau nemalonių pasekmių gali pasitaikyti šiais atvejais: esant alergijai ir turint virškinamojo trakto sutrikimų.
Kad suprastume, kodėl gali pasireikšti diskomfortas virškinamajame trakte, svarbu žinoti, ar granato sėklos ištirpsta skrandyje. Granato sėklos turi tvirtą skaidulinį išorinį sluoksnį ir sultingą vidinę dalį.
Vidinis sluoksnis yra turtingas organinių rūgščių, vandens ir cukrų, todėl lengvai virškinamas. Tuo tarpu išorinis sluoksnis daugiausia sudarytas iš sudėtingų angliavandenių, įskaitant celiuliozę, todėl virškinimo sistemai jį įveikti sunkiau.
Todėl, jeigu vis dar svarstote, ar reikia kramtyti granato sėklas, abejones verčiau pamiršti. Kuo geriau sukramtysite kietą sėklytės dalį, tuo lengviau virškinamajam traktui ją bus apdoroti. Ryti sveikas sėklas sveikam žmogui nėra pavojinga, tačiau tai gali sukelti diskomfortą skrandyje.
Išoriniame sėklų apvalkale gausu skaidulų (celiuliozės ir lignino), kurios neištirpsta skrandžio sultyse. Prastai sukramtyta arba visiškai nenukramtyta sėkla gali pereiti visą virškinamąjį traktą beveik nepakitusi, tik šiek tiek susilpnėjusi dėl fermentų poveikio.
Taigi galima daryti išvadą, kaip teisingai valgyti granatą su sėklomis, kad maistinės medžiagos geriau pasisavintų, o skrandžiui būtų lengviau: sėklas reikėtų kruopščiai sukramtyti, kad jos virstų gerai susmulkinta mase.
Reikėtų prisiminti, kad net ir naudingi produktai gali sukelti skrandžio diskomfortą, jeigu jų suvalgoma per daug. Todėl svarbu žinoti, kiek granato sėklų galima suvartoti per dieną, kad, pavyzdžiui, neatsirastų nemalonių pojūčių skrandyje.
Apytikriai pusė granato (apie 0,5 stiklinės sėklų) laikoma rekomenduojama paros porcija. Toks kiekis laikomas saugiu ir patartina jo neviršyti, nes granate taip pat gausu natūralių cukrų. Dėl šios priežasties žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, prieš vartojant granatą vertėtų pasitarti su gydytoju.
