Europos Parlamentui (EP) ketvirtadienį ketinant apsispręsti dėl rezoliucijos, kurioje kalbama apie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, Seimo kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas kritikuoja šią rezoliuciją. Pasak politiko, tokie klausimai turėtų būti sprendžiami nacionaliniu, o ne tarptautiniu lygiu. Jo manymu susiklosčiusi situacija daro reputacinę žalą šalies institucijoms.
„Vidaus politikos batalijos perkeltos į tarptautinį lygį — ES institucijos tampa arbitru klausimuose, kurie turi būti sprendžiami nacionaliniu lygiu. Šią situaciją vertinu kaip kenkiančią valstybės institucijų reputacijai, bet ne sprendžiančią problemą. Mano nuomone, Europos Parlamentas apskritai neturėtų vertinti valstybių vidaus politinių diskusijų“, – socialiniame tinkle „Facebook“ ketvirtadienį rašė K. Vilkauskas.
„Rezoliucija nėra sankcijos (bent jau kol kas), bet tai jau nepasitikėjimo signalas, kuris ilgainiui gali turėti politinių ir teisinių pasekmių. Reputacinė žala Lietuvai jau padaryta. Taip, konservatoriai turi seną gerą tradiciją savo politinių oponentų spaudimui naudoti tarptautines institucijas“, – dėstė jis.
Kaip skelbta, EP trečiadienį diskutavo apie bandymą perimti LRT ir demokratijai kylančią grėsmę. Ketvirtadienį ketinama apsispręsti dėl diskusiją lydėjusios rezoliucijos.
Rezoliucijoje išreiškiamas visiškas solidarumas su Lietuvos žurnalistais, LRT ir pilietine visuomene bei griežtai smerkiami teisiniai, administraciniai ir politiniai bandymai pakenkti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui.
Taip pat daroma išvada, kad LRT finansavimo įšaldymas ir mažinimas be objektyvios ekonominės būtinybės yra politinis spaudimas, nesuderinamas su Lietuvos Konstitucija ir Europos žiniasklaidos laisvės aktu (EMFA). Tuo metu siūlomi pakeitimai, kuriais mažinamos LRT generalinio direktoriaus apsaugos nuo atleidimo priemonės, įskaitant paprastą balsų daugumą, slaptą balsavimą ir neaiškius motyvus, laikomi nesuderinamais su ES standartais ir konstitucinėmis garantijomis, nes jie sudarytų sąlygas savavališkam politiniam kišimuisi.
Rezoliucija ragina Lietuvos Seimą atmesti svarstomus pakeitimus, palaukti Venecijos komisijos nuomonės ir visapusiškai laikytis EMFA, ESBO gairių ir Europos standartų dėl žiniasklaidos nepriklausomumo.
Tiek rezoliuciją, tiek diskusijas inicijavo Lietuvos europarlamentarai, kurie deleguoti partijų, esančių opozicijoje. Savo ruožtu dabartinių valdančiųjų partijų deleguoti europarlamentarai nepritaria tokiam rezoliucijos tekstui ir yra parengę savąjį rezoliucijos projektą.
ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to — kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
O kam atstovauja Lietuvos europarlamentarai, raginantys Europos Parlamentą spausti Europos Komisiją taikyti procedūras, skirti Lietuvai finansines baudas? Partinei linijai, savo ideologiniam naratyvui ar Lietuvos valstybės interesui?
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
