Peršalimas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės kreipiasi į vaistininkus ir šeimos gydytojus. Nors liga dažniausiai lengva, simptomai gali gerokai apsunkinti kasdienybę, o pasiūla vaistinėse neretai sukelia daugiau klausimų nei atsakymų.
Istoriškai bandymų gydyti peršalimą buvo pačių keisčiausių – nuo užkalbėjimų ir motinos pieno senovės Egipte iki kraujo nuleidimo Europoje ar net nuodingų dujų inhaliacijų XX amžiuje. Šiandien turime gerokai saugesnių priemonių, tačiau jos irgi nėra stebuklingos.
Kas iš tikrųjų sukelia simptomus?
Peršalimą sukelia dešimtys skirtingų virusų, tačiau nemalonius pojūčius lemia ne jie patys, o imuninės sistemos atsakas. Užkrėstose vietose suaktyvėja baltieji kraujo kūneliai, išsiskiria citokinai, išsiplečia kraujagyslės ir prasideda uždegimas.
Dėl šių procesų tinsta nosies gleivinė, pradeda gausiai gamintis gleivės, dirginami kvėpavimo takai. Tai pasireiškia nosies užgulimu, varvančia nosimi, kosuliu ir gerklės skausmu. Vaistai daugiausia veikia šiuos mechanizmus, o ne virusą.
Pagrindinės vaistų grupės
Populiariausi preparatai nuo peršalimo dažniausiai yra kelių sudedamųjų dalių deriniai. Pirmoji grupė – nosies dekongestantai, tokie kaip pseudoefedrinas. Jie skatina norepinefrino išsiskyrimą, kuris susiaurina nosies kraujagysles ir sumažina paburkimą, todėl lengviau kvėpuoti.
Kita grupė – kosulį slopinantys vaistai. Dextrometorfanas veikia smegenų sritis, atsakingas už kosulio refleksą, ir jį slopina. Kadangi didelės dozės gali sukelti haliucinacijas, labai svarbu laikytis rekomenduojamų kiekių, ypač paaugliams.
Trečioji grupė – atsikosėjimą lengvinantys vaistai. Guaifenezinas skystina gleives kvėpavimo takuose, kad jos taptų mažiau lipnios ir lengviau pašalinamos kosint. Tokie preparatai nepanaikina kosulio, bet padaro jį produktyvesnį.
Ketvirtoji grupė – antihistamininiai vaistai. Nors histaminas labiau susijęs su alergija, dalis senesnių antihistamininių preparatų, pavyzdžiui, difenhidraminas, padeda mažinti varvančią nosį, tačiau dažnai sukelia mieguistumą.
Ar vaistai pagreitina pasveikimą?
Iki šiol nėra aiškių įrodymų, kad vaistai nuo peršalimo reikšmingai sutrumpintų ligos trukmę. Jų paskirtis – palengvinti simptomus ir leisti žmogui geriau išsimiegoti, dirbti ar mokytis, kol organizmas pats susitvarko su virusu.
Dar daugiau neaiškumų kyla vertinant maisto papildus ir namų priemones. Cinkas kai kuriuose tyrimuose trumpina ligos trukmę, tačiau kiti darbai tokio poveikio nepatvirtina. Didelės vitamino C dozės dažniausiai neduoda stebuklingo efekto, nors nuolatinis jo vartojimas gali šiek tiek sumažinti peršalimo epizodų skaičių.
Kur kas geresni duomenys sukaupti apie medų. Tyrimai rodo, kad jis gali sumažinti kosulį, pagerinti miegą ir net sutrumpinti ligos eigą diena ar dviem, ypač vaikams. Medaus negalima duoti tik kūdikiams iki vienerių metų dėl botulizmo rizikos.
Kaip išsirinkti ir kada kreiptis į gydytoją?
Renkantis vaistus svarbu derinti juos su vyraujančiais simptomais: esant stipriam nosies užgulimui – dekongestantus, esant skausmui ir karščiavimui – skausmą malšinančius vaistus, esant varginančiam, bet ne produktyviam kosuliui – saikingai naudoti slopinančius preparatus.
Visais atvejais reikalingas poilsis, skysčiai ir neperdozuoti vaistų, kurių sudėtyje yra paracetamolio ar ibuprofeno. Jei temperatūra išlieka aukšta ilgiau nei kelias dienas, atsiranda dusulys, labai stiprus skausmas ar būklė staiga pablogėja, būtina kreiptis į gydytoją – tai gali būti rimtesnės infekcijos ženklas.
