Švedijos ginkluotosios pajėgos siekia, kad valstybė perimtų Rusijos piliečiui priklausantį nekilnojamąjį turtą strategiškai svarbioje vietoje Stokholmo salyne. Sklypas yra prie Musko karinio jūrų laivyno bazės, o kariuomenė teigia, kad jo kontrolė būtina stiprinant vienos svarbiausių šalies karinių bazių apsaugą.
Švedijos žiniasklaidos duomenimis, turtas siejamas su Rusijos verslininku Stanislavu Aleščenka, kuris esą turi ryšių su Kremliumi ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Oficialiai nekilnojamasis turtas registruotas verslininko žmonos vardu.
Kariuomenė įvardijo pagrindinę grėsmę
Švedijos ginkluotųjų pajėgų teigimu, teritorija išsiskiria savo geografine padėtimi. Ji esą suteiktų „unikalias sąlygas“ sustiprinti Musko karinio jūrų laivyno bazės gynybą, pirmiausia nuo bepiločių orlaivių.
„Rusijos dronų karo plėtra pakeitė grėsmių Švedijai kraštovaizdį“, – nurodė šalies ginkluotosios pajėgos.
Kariuomenė pabrėžia, kad būtina ruoštis ne tik iš oro atskrendančių bepiločių orlaivių grėsmei. Vis didesnį pavojų karinei infrastruktūrai gali kelti ir jūriniai dronai, todėl svarbių objektų apsauga turi būti pritaikyta prie pasikeitusio karo pobūdžio.
„Todėl reikia imtis priemonių, siekiant apsaugoti Švediją nuo grėsmės, kurią kelia oro ir jūriniai dronai“, – teigiama kariuomenės pranešime.
Tai vienintelė kariuomenės nekontroliuojama vieta
Ginkluotosios pajėgos tvirtina, kad ginčijamas sklypas yra vienintelė joms nepriklausanti teritorija, kurios reikia siekiant sukurti veiksmingą Musko bazės gynybos sistemą. Dėl šios priežasties kariuomenė nori, kad nuosavybę perimtų valstybė.
Švedijos įtvirtinimų agentūra, atsakinga už šalies gynybai naudojamo nekilnojamojo turto valdymą, ginkluotųjų pajėgų vardu jau kreipėsi į vyriausybę. Prašoma pradėti procesą, kuris leistų valstybei perimti šią teritoriją.
Švedijos žiniasklaida skelbia, kad dėl šio turto klausimų kilo ir anksčiau. Sklype esą statomas didelis poilsio namas, o šalies institucijos jau domėjosi teisinėmis galimybėmis sustabdyti vykdomus statybos darbus.
Žiniasklaida skelbia apie ryšius su Kremliumi
Dienraštis „Expressen“ nurodo, kad nekilnojamasis turtas priklauso Rusijos verslininkui S. Aleščenkai, nors oficialiai registruotas jo žmonos vardu. Leidinio duomenimis, verslininkas turi ryšių su V. Putinu.
Visuomeninis transliuotojas SVT susidariusią situaciją apibūdino kaip ilgą laiką kariuomenei problemų kėlusį klausimą. Dabar, išaugus dronų keliamai grėsmei, teritorijos kontrolė Švedijos ginkluotosioms pajėgoms tapo dar aktualesnė.
Galutinį sprendimą dėl turto perėmimo turės priimti Švedijos vyriausybė. Kariuomenė savo prašymą grindžia nacionalinio saugumo ir strategiškai svarbios karinės infrastruktūros apsaugos poreikiais.
Įspėja apie rimčiausią saugumo padėtį per dešimtmečius
Švedijos gynybos štabo viršininkas Carlas-Johanas Edstromas situaciją vertina itin rimtai. Pasak jo, dabartinės grėsmės aktualios ne tik pačiai Švedijai, bet ir visam NATO Aljansui.
„Susiduriame su rimčiausia saugumo padėtimi nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, o grėsmė Švedijai ir Aljansui yra reali“, – sakė C.-J. Edstromas.
Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą iš esmės pakeitė ir pačios Švedijos saugumo politiką. Šalis atsisakė maždaug du šimtmečius puoselėtos karinio nesijungimo politikos ir nusprendė siekti narystės NATO.
2024 metais Švedija oficialiai tapo NATO nare. Dabar šalies kariuomenė stiprina strategiškai svarbių objektų apsaugą, o Musko karinio jūrų laivyno bazės prieigose esantis su Rusijos piliečiu siejamas turtas tapo vienu iš spręstinų saugumo klausimų.
