Daugybė žmonių po būtinųjų mėnesio išlaidų turi nedidelę laisvą sumą, pavyzdžiui, apie 180 eurų. Tada iškyla esminis klausimas: ar geriau greičiau grąžinti turimas skolas, ar pradėti investuoti ir kaupti turtą ateičiai.
Vieno visiems tinkamo atsakymo nėra, tačiau finansų specialistai siūlo aiškią atskaitos ribą – apie 7 proc. metinę grąžą arba palūkanas.
Kas yra 7 proc. taisyklė?
7 proc. riba – tai orientacinis taškas, padedantis nuspręsti, kur krypti laisvus pinigus. Jei skolos palūkanos mažesnės nei 7 proc., dažniausiai finansiškai naudingiau yra investuoti, o skolą mokėti pagal grafiką.
Ši riba paremta ilguoju akcijų rinkų vidurkiu. Pavyzdžiui, plataus indekso, tokio kaip S&P 500, reali istorine grąža, atsižvelgus į infliaciją, siekė apie 7 proc. per metus. Toks rodiklis dažnai laikomas konservatyvia ilgalaike prielaida.
Investicijoms dažnai rekomenduojami indeksų fondai, kurie seka visas rinkas, yra pigūs ir reikalauja mažai priežiūros. Jų tikslas – atkartoti rinkos vidurkį, o ne lenkti ją rizikingais vienetinių akcijų pasirinkimais.
Žemų ir aukštų palūkanų skolos
Skolos neapsiriboja vien kreditinėmis kortelėmis. Didžiausia skolų dalis išsivysčiusiose šalyse tenka būsto paskoloms, kurių palūkanos dažnai nesiekia 7 proc. Tai reiškia, kad ilguoju laikotarpiu investavimas gali atnešti didesnę naudą nei papildomi įnašai būsto paskolai.
Studentų paskolų palūkanos irgi neretai siekia apie 4–6 proc., todėl čia taip pat dažnai verta bent dalį laisvų lėšų skirti investavimui, ypač jei iki pensijos dar liko daug metų.
Visai kitaip atrodo aukštų palūkanų skolos: vartojimo kreditai ir ypač kredito kortelių skolos, kurių palūkanos neretai viršija 20 proc. Tokias skolas finansiškai naudinga grąžinti kuo greičiau, nes jų kaina dažniausiai lenkia bet kokią realiai pasiekiamą investicijų grąžą.
Skaičių palyginimas ir rizika
Jei 9 300 eurų paskolos palūkanos siekia 5 proc., papildomi 180 eurų per mėnesį gali sutaupyti apie 930 eurų palūkanų. Tačiau investuojant tokią pačią sumą 7 proc. grąža per kelis metus galima uždirbti maždaug 3 700 eurų palūkanų. Skirtumas akivaizdus.
Padidėjus skolos palūkanoms iki, tarkime, 13 proc., situacija apsiverčia. Tokiu atveju papildomi mokėjimai leidžia išvengti tūkstančių eurų ateities palūkanų, o net ir sėkmingos investicijos dažnai neuždirba tiek, kiek kainuoja lėtai mokama brangi skola.
Reikia nepamiršti ir rizikos. Investavimas į akcijas visuomet svyruoja, o skolos palūkanos – garantuotas nuostolis, jei nieko nedarote. Todėl daliai žmonių psichologiškai ramiau pirmiausia mažinti skolas, net jei matematika šiek tiek palankesnė investavimui.
Avarinis fondas ir asmeninis pasirinkimas
Finansų konsultantai pabrėžia dar vieną žingsnį prieš svarstant investavimą ar skolos mažinimą – avarinį fondą. Bent 900–1 000 eurų sukaupimas netikėtoms išlaidoms gali apsaugoti nuo naujų skolų, jei prireiktų remonto, gydymo ar prarastumėte pajamas.
Galiausiai sprendimą lemia ne tik palūkanų ir grąžos procentai, bet ir asmeninė rizikos tolerancija, pajamų stabilumas, šeimos situacija ir tikslai. 7 proc. taisyklė padeda pradėti skaičiuoti, tačiau galutinį sprendimą visada verta pritaikyti savo gyvenimui.
