Europos Komisija (EK) patvirtino simbolius, kuriais bus galima žymėti dirbtinio intelekto (DI) sukurtą ar pakeistą turinį – visiškai DI sugeneruotam turiniui numatyta žyma „AI GENERATED“, o DI iš dalies pakeistam žmogaus sukurtam turiniui – „AI MODIFIED“.
EK numato, kad žymėjimas turi būti pastebimas žmogui pirmą kartą susidūrus su turiniu, jo neturėtų uždengti kiti elementai, o žyma turėtų išlikti matoma turinį persiunčiant ar atsisiunčiant.
Pasak Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK), aiškesnis DI turinio žymėjimas gali padėti kovojant su dezinformacija. Teigiama, kad giliosios klastotės gali imituoti realius žmones, vietas ar įvykius ir sudaryti autentiško turinio įspūdį, todėl vartotojui tampa vis sunkiau pačiam įvertinti, ar matomas turinys tikras.
„DI sukurtas vaizdas ar balsas jau gali atrodyti taip įtikinamai, kad žmogui pačiam atskirti klastotę darosi vis sunkiau. Todėl negalime visos atsakomybės perkelti vartotojui ir tikėtis, kad jis pats atpažins, kas tikra, o kas sukurta dirbtinio intelekto. Žymėjimas turi tą informaciją pasakyti už jį“, – pranešime teigia LRTK pirmininkas Mantas Martišius.
Vis dėlto LRTK atkreipia dėmesį, kad praktinė šių reikalavimų kontrolė gali būti sudėtinga, kai DI įrankiai ir platformos veikia už Europos Sąjungos (ES) ribų.
„ES nelabai kuria savo DI įrankių. Galime numatyti, pareikalauti, kad kažkas įgyvendintų, bet jeigu tie DI įrankiai yra už ES ribų, o absoliučiai dauguma jų tokiais yra, kyla klausimas, kaip vyks kontrolė“, – nurodo M. Martišius.
Skelbiama, kad prie DI turinio skaidrumo praktikos kodekso jau prisijungė apie 190 organizacijų, tarp kurių – „Google“, „Meta“, „Microsoft“, „OpenAI“, „Anthropic“, „Mistral“ ir „Synthesia“.
Prie antrosios kodekso dalies prisijungė ir Lietuvos žiniasklaidos priemonės – naujienų portalai „Delfi“, „Lrytas“, „Bernardinai.lt“ bei „15min“.
Visgi, DI akte nustatyti skaidrumo reikalavimai taikomi nepriklausomai nuo to, ar organizacija yra prisijungusi prie kodekso. Pats kodekso pasirašymas ir ES sukurtų simbolių naudojimas yra savanoriški.
Kaip skelbta, Nuo rugpjūčio 2-osios Lietuvoje pradėti taikyti ES DI akto skaidrumo reikalavimai, įpareigojantys tam tikrais atvejais žymėti DI sukurtą ar pakeistą turinį.
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), kuriai Lietuvoje pavesta prižiūrėti DI turinio žymėjimo reikalavimų laikymąsi, anksčiau Eltai teigė, kad praktinis priežiūros įgyvendinimas dar tik pradedamas.
Savo ruožtu Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA), pasak pirmininkės Linos Bušinskaitės, naujų reikalavimų laukė jau pasirengusi – dar 2025 metų pradžioje buvo parengtos rekomendacijos naujienų portalams dėl DI naudojimo redakcijų darbe.
ES Dirbtinio intelekto aktas įsigaliojo 2024 m. rugpjūtį, o jo nuostatos taikomos palaipsniui. Viena pagrindinių akto dalių – DI naudojimo skaidrumo reikalavimai, kuriais siekiama mažinti apgaulės ir manipuliavimo riziką. Ypatingą susirūpinimą kelia giliosios klastotės ir kitas DI sukurtas ar pakeistas turinys, galintis būti naudojamas dezinformacijai, politinei manipuliacijai ar sukčiavimui. Akto reikalavimai taikomi tiek tradicinei ir internetinei žiniasklaidai, tiek socialinių tinklų turiniui.
