Norvegija ir toliau eksploatuos naftos ir dujų telkinius Barenco jūroje nepaisydama to, kad Europos Sąjunga (ES) pritaria moratoriumui dėl Arkties angliavandenilių išteklių, energetikos ministras Terje Aaslandas sakė naujienų agentūrai „Reuters“.
Po to, kai 2022 m. Rusija pradėjo plataus masto invaziją prieš Ukrainą, Norvegija, kuri nėra ES narė, tapo didžiausia gamtinių dujų tiekėja Europai. Ji patenkina apie 30 proc. viso ES ir Jungtinės Karalystės dujų poreikio.
2025 m. Norvegijos dujų gavyba beveik pasiekė rekordinį lygį, o naftos buvo išgauta daugiausiai nuo 2009 m. Tačiau oficialios prognozės rodo, kad gavyba smarkiai smuks po 2030 m., jeigu nebus rasti ir eksploatuojami nauji telkiniai, atkreipia dėmesį „Reuters“.
„Šiandieninėje geopolitinėje ir saugumo aplinkoje, ir atsižvelgiant į išteklių situaciją, manau, kad tęsiama veikla Barenco jūroje atitinka tiek Norvegijos, tiek Europos interesus“, – interviu „Reuters“ sakė T. Aaslandas.
ES šiuo metu pritaria draudimui vystyti naujus gręžinius Arkties regione dėl aplinkosauginių priežasčių, tačiau svarsto galimybę peržiūrėti savo politiką, reaguodama į susirūpinimą dėl energetinio saugumo.
Norvegijos energetikos ministras naujienų agentūrai teigė kad jo šalis siekia išlaikyti naftos gavybą ir eksportą maždaug dabartiniame lygyje bent iki 2035 m., o gavyba Barenco jūroje bus ypač svarbi.
Didžiausios Norvegijos naftos bendrovės „Equinor“ generalinis direktorius Andersas Opedalis atkreipė dėmesį, kad nafta ir suskystintos gamtinės dujos (SGD) iš Barenco jūros gali būti gabenamos į bet kurią pasaulio vietą, jeigu ES jų atsisakytų.
„Mes plėtotume šiuos telkinius, o tada jau nuo ES priklausytų, ar ji taikytų moratoriumą tų dujų ar naftos pirkimui“, – jam pritaria energetikos ministras T. Aaslandas.
Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) vykdomasis direktorius Fatihas Birolis taip pat paragino ES dar kartą apsvarstyti savo nepritarimą naujiems naftos ir dujų projektams Arktyje, pabrėždamas, kad ateityje reikės išteklių norint užtikrinti energetinį saugumą.
Tačiau tokio sprendimo kritikai pabrėžia, kad prireiktų daug metų, kol nauji projektai Arktyje pradėtų veikti ir jie mažai prisidėtų sprendžiant trumpalaikius Europos energetikos iššūkius, priduria „Reuters“.
