Teisininkų profesija ilgą laiką atrodė atspari automatizacijai, tačiau pastaraisiais metais dirbtinis intelektas ėmė keisti ir šią, tradiciškai labai hierarchišką, rinką. Didžiosios advokatų kontoros vis atviriau kalba, kad dalį darbų, kuriuos anksčiau atlikdavo jaunesnieji teisininkai, šiandien greičiau ir pigiau atlieka algoritmai.
Klasikinis teisinės praktikos modelis dešimtmečius rėmėsi apmokestinamu darbo valandos tarifu. Klientai mokėdavo ne tik už ekspertizę, bet ir už laiką, kurį jauni teisininkai skirdavo sutarčių peržiūrai, dokumentų rengimui ar teismų praktikos paieškai.
Toks „piramidės“ modelis leido partneriams uždirbti milžiniškas sumas, nes daugiausia laiko imlūs darbai būdavo patikimi gerokai mažiau uždirbantiems jaunesniesiems specialistams. Kuo daugiau jaunų teisininkų, tuo daugiau apmokestinamų valandų ir didesnės pajamos.
Šią logiką suardė dirbtinis intelektas. Specializuotos teisinės paieškos ir dokumentų analizės sistemos per kelias minutes gali peržiūrėti tūkstančius puslapių, kai žmogui tam prireiktų dienų. Tyrimai rodo, kad kai kuriais atvejais tai leidžia darbo laiką sumažinti net 70–80 proc.
Finansiniai skaičiai dar ryškesni. Didelėse JAV kontorose pirmų metų teisininko bazinis atlyginimas dažnai siekia apie 215 000–230 000 eurų per metus. Tuo metu pažangaus dirbtinio intelekto įrankio prenumerata kainuoja kelias dešimtis eurų per mėnesį.
Toks skirtumas verčia partnerius priimti strategiškai skausmingus, bet finansiškai racionalius sprendimus. Didžiosios tarptautinės kontoros, tarp jų ir Clifford Chance bei PwC teisinės paslaugos, jau skelbia mažinančios etatų skaičių ir keičiančios pačios komandos struktūrą.
Jaunųjų teisininkų karjeros aklavietė
Didžiausia šios transformacijos našta gula ant jaunųjų teisininkų pečių. Būtent jų atliekami pasikartojantys darbai – dokumentų peržiūra, standartinių sutarčių ruošimas, pradiniai teisiniai tyrimai – yra lengviausiai automatizuojami.
Augant spaudimui, rinkoje atsirado nauja, iš pirmo žvilgsnio viliojanti kryptis – vadinamieji teisiniai inžinieriai. Tai pareigybės, kuriose teisinis išsilavinimas derinamas su technologinių sprendimų diegimu.
Tačiau realybėje nemaža dalis tokių specialistų dirba ne pačiose advokatų kontorose, o teisinę programinę įrangą kuriančiose įmonėse. Jie labiau konsultuoja ir parduoda programinę įrangą, nei sprendžia ginčus ar formuoja teismų praktiką.
Kritikai atkreipia dėmesį, kad taip jauni teisininkai nukreipiami nuo tradicinės karjeros trajektorijos. Užuot mokęsi iš patyrusių partnerių ir pamažu perimdami sudėtingesnius ginčus, jie tampa skaitmeninių sprendimų įgyvendintojais, kurie patys spartina savo profesijos automatizaciją.
Trumpalaikė nauda, ilgalaikė rizika
Prognozės rodo, kad artimiausiais metais komerciškai prieinamas dirbtinis intelektas gali visiškai automatizuoti iki 40–50 proc. standartinių teisinių užduočių. Tai reiškia ne tik mažesnes sąnaudas klientams, bet ir mažesnes pajamas kontoroms iš iki šiol pelningų paslaugų.
Šiandienos partneriai dažnai mato akivaizdžią naudą: didesnį našumą, mažesnes atlyginimų ir biuro išlaidas, aukštesnes pelno maržas. Tačiau kyla klausimas, kas po keliolikos metų pakeis dabartinius lyderius, jei jaunajai kartai nelieka erdvės mokytis praktikos.
Kol kas akivaizdu tik viena: teisės rinka, ilgai laikiusi save atsparia automatizacijai, tampa vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip dirbtinis intelektas ne tik optimizuoja procesus, bet ir iš esmės keičia tradicinius karjeros kelius.
