Naujausi moksliniai duomenys rodo, kad moterims užtenka mažesnio fizinio krūvio kiekio nei vyrams, kad jos gautų panašią širdies ir kraujagyslių naudą. Tai nereiškia, kad moterims galima judėti mažiau, bet keičia supratimą, kaip lytis lemia organizmo reakciją į mankštą.
Tyrimas, kuriame analizuota daugiau kaip 400 000 suaugusiųjų duomenų, atskleidė ryškius skirtumus tarp moterų ir vyrų, vertinant fizinio aktyvumo poveikį mirtingumui ir širdies ligų rizikai.
Ką parodė didelis tyrimas?
Mokslininkai lygino vyrų ir moterų fizinio aktyvumo įpročius bei mirties priežastis. Buvo vertinamas tiek vidutinio, tiek didesnio intensyvumo aerobinis krūvis – pavyzdžiui, greitas ėjimas, bėgimas, važiavimas dviračiu.
Paaiškėjo, kad moterys iš to paties krūvio gauna didesnę naudą. Esant maždaug 300 minučių aerobinės veiklos per savaitę, moterų bendro mirtingumo rizika sumažėjo apie 24 proc., o vyrų – apie 15 proc.
Mokslininkai taip pat bandė nustatyti, kiek laiko reikia sportuoti, kad būtų pasiektas maksimalus širdies ir kraujagyslių sistemos išgyvenamumo pagerėjimas. Moterims pakako maždaug 2,5 valandos per savaitę, o vyrams tam pačiam efektui reikėjo apie 5 valandų.
Biologiniai skirtumai tarp lyčių
Specialistai šiuos skirtumus aiškina biologinėmis vyrų ir moterų organizmo ypatybėmis. Vyrų kūnas paprastai didesnis ir stipresnis, turi daugiau raumenų masės ir didesnę širdį, platesnius kvėpavimo takus.
Dėl to vyrams, lyginant su moterimis, tenka atlikti daugiau darbo ir ilgiau sportuoti, kad jų širdies ir kraujagyslių sistema patirtų tokį patį teigiamą poveikį. Skaičiuojama, kad vyrai vidutiniškai turi apie 38 proc. daugiau raumenų masės.
Moterų kraujagyslės ir raumenų audiniai į krūvį reaguoja kiek kitaip. Dėl mažesnės raumenų masės širdies ir kraujagyslių sistemai reikia mažesnio krūvio, kad kraujotaka pagerėtų pakankamai ir būtų fiksuojama aiški nauda sveikatai.
Judėti verta abiem lytims
Nors šie rezultatai skamba palankiai moterims, ekspertai pabrėžia, kad jų nereikėtų suprasti kaip priežasties mažinti aktyvumą. Net ir vidutinio intensyvumo kasdienė veikla – greitas ėjimas, lipimas laiptais, važinėjimas dviračiu – padeda mažinti ne tik širdies ligų, bet ir daugelio kitų ligų riziką.
Fizinis aktyvumas susijęs su geresne psichikos sveikata, mažesniu streso lygiu, geresne miego kokybe ir kūno svorio kontrole. Net ir nedidelis, bet reguliarus judėjimo padidėjimas ilgainiui gali reikšmingai pailginti gyvenimo trukmę.
Šie nauji duomenys gali padėti gydytojams ir visuomenės sveikatos specialistams tiksliau rekomenduoti fizinio aktyvumo kiekius moterims ir vyrams. Tačiau pagrindinė žinia paprasta: nepriklausomai nuo lyties, reguliarus judėjimas išlieka vienu veiksmingiausių būdų pasirūpinti savo širdimi ir bendra savijauta.
